Articles Tagged with studentai

Būsimus atradėjus ugdyti reikia jau dabar

Lietuvos krepšinio sėkmės istoriją nuolat tęsia ir kuria tūkstančiai jaunųjų krepšininkų, kurie nuo mažens kasdien treniruotėse ir rungtynėse ugdo savo gebėjimus. Tūkstančiai mokinių, dirbdami kryptingai, gali sukurti Lietuvai sėkmės istoriją ir inovacijų srityje. Ar žinote, kad dar sėdėdami mokyklos suole, mokiniai glaudžiai bendradarbiauja su universitetais ir kuria inovatyvių ateities technologijų sprendimus, paremtus, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu? Tai išbandyti gali kiekvienas.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) jau penktus metus iš eilės veikia neformaliojo ugdymo platforma, „Ateities inžinerija“ (AI), padedanti jauniesiems inovatoriams kurti savo ir visos šalies ateitį. „Kiekvienoje mokykloje įkurti šiuolaikines kūrybines dirbtuves ir jas aprūpinti įvairiausias modernias technologijas išmanančiais mokytojais nėra realu. Optimali išeitis – nuotolinis ugdymas(is), kuris pasirodė itin efektyvus ne tik pandemijos suvaržymų metu,“,– teigia VILNIUS TECH „Ateities inžinerijos“ (AI) platformos koordinatorius dr. Henrikas Mykolaitis.

Kas yra AI platforma ir kaip organizuojama jos veikla?

AI platforma nemokamai mokykloms suteikia ugdymo aplinką, šiuolaikinių inovacijų inžinerinių technologijų srityje: ugdymo turinį, įrankius, nuotolines bei kontaktines konsultacijas ir renginius. Pagal galimybes, medžiagas bei įrangą. Mokiniai gali atlikti projektinius darbus – ištirti savo aplinką, sukurti originalų produktą, išmokti vystyti verslą. Vėliau konkursuose pristatyti darbų rezultatus ir rasti kelius jų įgyvendinimui, o mokytojai – patobulinti savo kvalifikaciją.

Tipinis AI veiklos tvarkaraštis yra toks: AI sezonas prasideda rugsėjį – vyksta AI rudens sesija, kurioje aptariamos naujojo sezono tematikos ir veiklos. Po to mokyklos apsisprendžia dėl projektinių darbų (PD) tematikų, formuojamos komandos, kurios, vadovaujamos mokytojų ir padedamos AI konsultantų, renkasi temas, planuoja darbą, ieško reikalingų išteklių, dirba kūrybinėse dirbtuvėse ir savarankiškai.

AI žiemos sesijos metu, vasario mėnesį, peržiūrimi atliekami ir pristatomi jau baigti darbai. Po to tęsiamas kūrybinis darbas, vyksta nuotolinės konsultacijos, o baigti PD pristatomi gegužės mėnesio pabaigoje, AI pavasario sesijos metu.

Kiekviena mokykla AI veiklą gali pritaikyti savo ugdymo proceso poreikiams. Pavyzdžiui, jeigu ugdymo plane yra numatyti projektiniai darbai – čia galima vienu šūviu nušauti du zuikius: pasirinkti tokią temą, kad darbas būtų užskaitytas ir mokykloje, ir pristatytas AI konkurse. Be to, mokytojai, vadovaudami mokinių projektiniams darbams, tuo pačiu gali įvykdyti ir kvalifikacijos tobulinimo programą.

Kokios pagalbos mokiniai gauna iš VILNIUS TECH bendruomenės?

Į AI veiklą įsitraukę dėstytojai iš visų VILNIUS TECH fakultetų – tai garantuoja plačią galimų PD temų įvairovę. Šie dėstytojai – AI konsultantai – kuria ir tobulina metodinę medžiagą, konsultuoja PD komandų narius, organizuoja kūrybines dirbtuves ir kitus praktinius užsiėmimus VILNIUS TECH laboratorijose arba mokyklose. Pagal galimybes, medžiagomis bei įranga remia PD komandas.

Rudens sesijoje vyko praėjusio AI sezono projektinių darbų konkursas. Plačiau papasakokite apie įdomiausius, geriausiai įvertintus, daugiausiai dėmesio susilaukusius projektus.

AI rudens sesijoje buvo pristatyti PD, kurie dėl karantino suvaržymų nebuvo baigti ir pristatyti pavasarį. Iš viso 14-oje tematikų pristatyti 65 darbai, iš kurių 25 buvo pripažinti nugalėtojais tematikų arba atskirų nominacijų konkursuose.

Pavyzdžiui, Filmo kūrimo mobiliuoju įrenginių tematikoje iš keliolikos pristatytų darbų geriausiu pripažintas Vilniaus licėjaus filmas „Pievų skambesiai“, o dar kitų 8 mokyklų darbai įvertinti specialiomis nominacijomis. Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijos komanda laimėjo „Android“ programėlių kūrimo konkursą, sukūrusi programėlę, sprendžiančią mobiliuoju įrenginiu nufotografuotus SUDOKU galvosūkius, Klaipėdos r. Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos komanda, ištyrusi vietinių vandens telkinių taršą, pelnė pirmą vietą Aplinkos apsaugos tematikoje, Kėdainių šviesiosios gimnazijos komanda, sukūrusi naktinį šviestuvą su video kamera, nugalėjo Dizaino tematikos konkurse, o Tauragės Žalgirių gimnazijos komanda, ištyrusi savo mokyklos pastato energinį efektyvumą, laimėjo Darnaus pastato tematikoje. Šių ir kitų pristatytų darbų plakatus galite pamatyti čia.

Papasakokite apie šio sezono naujoves.

Šiemet atsirado nauja tematika, pavadinimu „Statyba – praktiškai“. Ji skirta toms komandoms, kurios nori savo galva ir rankomis, padedant statybų profesionalams, mokyklos teritorijoje susiprojektuoti ir pasistatyti pavėsinę, tinkančią ir mokslui, ir laisvalaikiui. Šiuo metu jau trys mokyklos pradėjo parengiamuosius darbus. Visų AI tematikų informacinius plakatus galite pamatyti čia.

Kokią įtaką projektui turėjo COVID-19 pandemija? Kaip pavyko susitvarkyti su iškilusiais nesklandumais?

COVID-19 pandemija ženkliai apsunkino darbus. Perėjimas į vien nuotolinę mokinių darbo formą mažiau paveikė individualiai atliekamus projektinius darbus, tačiau dauguma komandinių darbų iš esmės sustojo. Iš viso, per 2020 metus pavyko užbaigti apie 100 iš 180 darbų, pradėtų 2019 metais. Didžiąją dalį likusių darbų tikimės baigti šį sezoną kartu su naujai pradėtais darbais. Suprantama, kad visi laukiame galimybės tęsti  kontaktinę veiklą.

Kokiomis veiklomis dabar užsiima projekto dalyviai? Papasakokite plačiau.

Šiuo metu yra vykdoma apie 160 darbų: nuotoline forma vyksta kūrybinės dirbtuvės, individualus komandų ir jų vadovų konsultavimas ir kt. AI 5-ojo sezono žiemos sesija vyks kovo 5 d. Jos metu komandos pristatys savo vykdomų darbų eigą, jau užbaigtų darbų rezultatus.

AI projektinei veiklai nuolat reikia įrangos, medžiagų ar komponentų. Galima pasidžiaugti, kad praėjusiais metais savivaldybės iš Vyriausybės gavo papildomų lėšų mokinių neformaliajam ugdymui remti, ir dalis AI mokyklų savo savivaldybių (Alytaus m., Kėdainių, Klaipėdos r., Radviliškio, Šiaulių m., Švenčionių, Tauragės ir Vilniaus m.) konkursuose laimėjo lėšų savo AI veiklai stiprinti. Tai – sektinas pavyzdys, tačiau tokios projektinės veiklos finansavimo klausimas aktualus yra visada.

Kaip manote, kodėl reikia domėtis šiuolaikinėmis technologijomis?

Technologijos keičiasi sparčiai – pasaulio ekonomikos forumo ekspertai dar 2016 m. įžvelgė, kad du trečdaliai dabartinių pirmokų, atėję į darbo rinką dirbs darbus, kurie savo turiniu visiškai skirsis nuo dabartinių darbų, o šiuo metu dar visai neegzistuoja. Dauguma daiktų ir paslaugų, kuriomis jie naudosis, dar nesukurta. Inovatoriams yra ir bus ką veikti, o pradėti tam rengtis reikia jau dabar.

Kaip paskatinti jaunus žmonės jomis domėtis aktyviau?

Mokytojų teigimu, maždaug 10 proc. mokinių turi polinkį technologijoms ir techninei kūrybai, o tai yra 10-15 tūkst. mokinių, besimokančių 7-12-ose klasėse. Mes turime jiems laiku sudaryti sąlygas ir paskatinti tuos polinkius ugdyti, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena ar mokosi. Būdų, kaip jauną žmogų sudominti technine kūryba yra ne vienas. Vienas geriausių – parodyti pavyzdį, ateities perspektyvą ir leisti pabandyti pačiam. Dalis vaikų į šią veiklą ateina savarankiškai, tačiau daugumai šį kūrybos norą uždega mokytojai.

Kalbant bendrai, kokios optimalios priemonės, stiprinant inovatorių ugdymą Lietuvoje?

Krepšinio pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad vien mokyklinių fizinio lavinimo pamokų nepakanka, norint išugdyti krepšinio profesionalus. Tam reikalinga visa ugdymo ekosistema, ir ji egzistuoja. Panaši kryptingo masinio ugdymo ekosistema reikalinga ir Lietuvos ateities inovacijų sričiai, nes šiuo metu, pavyzdžiui, kalbant apie neformaliojo vaikų švietimo krepšelių lėšų paskirstymą, techninei kūrybai tenka tik 5-6 proc. metinio biudžeto – beveik 8 kartus mažiau negu krepšiniui.

Vyriausybė akcentuoja šalies inovacinių gebėjimų stiprinimo svarbą, ir reikia tikėtis, kad jos darbų plane atsiras ir priemonės, leidžiančios sukurti atvirą masinę mokinių inovacinių gebėjimų nuotolinio ugdymo platformą, kuri efektyviai papildytų kitas kontaktines ugdymo iniciatyvas, pavyzdžiui, kuriamus STEAM atviros prieigos centrus.

Tokia platforma suteiktų papildomas galimybes visų Lietuvos mokyklų mokiniams gilinti savo žinias kūrybingumo, inžinerijos, kitų STEAM dalykų ir verslumo srityse, jas integruoti ir taikyti realių problemų sprendimui. Platforma būtų atvira visiems ugdymo paslaugų teikėjams, įskaitant ir mokytojus, mokslo arba verslo profesionalus, parengusiems nacionaliniu lygiu akredituotas neformaliojo ugdymo programas. Tokios platformos prototipu galėtų būti jau 5-tus metus sėkmingai veikianti VILNIUS TECH „Ateities inžinerijos“ platforma.

Šiuo metu AI platformoje, savo ugdymo poreikių ir galimybių ribose, sėkmingai dirba daugiau kaip 60 mokyklų, atstovaujančių beveik pusę Lietuvos savivaldybių. Mes siekiame plėsti šių mokyklų ratą, ir, nors mūsų pajėgumai riboti, priimsime ir naujas mokyklas, norinčias įsitraukti į AI veiklą.

Daugiau informacijos galima rasti čia.

Alekso Jauniaus nuotrauka.

Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?

Nepaisant besitęsiančios pandemijos – atsisakyti brandos egzaminų 2021 m. nesvarstoma. Nors išgyvename jau antrą karantino bangą, egzaminams besiruošiantiems abiturientams nuo to nei kiek ne ramiau, kankina tie patys klausimai – kaip sėkmingai pasiruošti egzaminams neišeinant iš namų ir fiziškai nelankant mokyklos?

Neramina ir vasarą vykusių pirmųjų egzaminų pandemijos sąlygomis rezultatai – valstybinio matematikos egzamino neišlaikė daugiau nei 30 proc. abiturientų, tokie rezultatai skambiai vadinti „blogiausiais istorijoje“. Nacionalinės švietimo agentūros atstovai pabrėžė, kad gerokai prastesni nei kitais metais buvo ir fizikos bei informacinių technologijų brandos egzaminų rezultatai.

Specialistai pripažįsta – savarankiškai ruoštis egzaminams nėra lengva

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) Matematinės statistikos katedros lektorė dr. Nomeda Bratčikovienė sako pastebėjusi, kad savarankiškai ruoštis matematikos egzaminui daugeliui išties nėra lengva. „Moksleiviams nuotolinis mokymas buvo ir vis dar yra nemenkas iššūkis, su kuriuo jiems anksčiau neteko susidurti. O dar prisideda ir gąsdina nežinomybė, ko gali laukti ir tikėtis egzamino metu“, – atkreipia dėmesį ji.

Pasak VILNIUS TECH FMF Fizikos katedros vedėjo doc. dr. Dainiaus Jasaičio, savarankiškai ruoštis egzaminams tokiu sudėtingu metu – tikras iššūkis.

„Nuotolinis mokymas grįstas savarankišku mokymusi ir nuotolinėmis konsultacijomis, o savarankiškai ruoštis, pavyzdžiui, fizikos valstybiniam brandos egzaminui, yra nemenkas iššūkis. Fizikos kursas platus ir gana sudėtingas, egzaminas susideda iš teorijos žinių patikrinimo ir kompleksinių uždavinių sprendimo. Ne visi moksleiviai turi galimybę iškilus klausimams pasitarti su mokytojais ar draugais, kiti galbūt nedrįsta prisipažinti, kad kažko nesupranta“, – sako D. Jasaitis.

Pagalbą siūlo sričių profesionalai – universiteto dėstytojai

2020 m. pabaigoje abiturientai, pasirinkę, kokius egzaminus laikys vasarą, aktyviai ieško galimybių, kaip pakartoti ir įtvirtinti turimas žinias. Suprasdamas, kad pandemija – iššūkis visai švietimo sistemai, abiturientams padėti siekia VILNIUS TECH – tęsia didelio moksleivių dėmesio praėjusiais metais sulaukusią iniciatyvą ir organizuoja nuotolines matematikos ir fizikos pamokas brandos egzaminams besiruošiantiems moksleiviams. Prie jų šiemet prisideda ir informacinių technologijų (IT) pamokos.

Pasak užsiėmimus 2020 m. vedusių lektorių – didelis susidomėjimas VILNIUS TECH organizuotomis nuotolinėmis pamokomis parodė, kad tokie kursai moksleiviams reikalingi ir naudingi.

VILNIUS TECH siūlomų pamokų tikslas – padėti abiturientams kuo geriau pasiruošti valstybiniam brandos egzaminui, kad eidami jų laikyti moksleiviai jaustųsi ramūs ir būtų užtikrinti savo jėgomis.

Užsiėmimų tikslas – tinkamai pasiruošti brandos egzaminams 

Visų užsiėmimų metu daugiausiai dėmesio bus skiriama toms temoms ir uždaviniams, kurie dažniausiai pasitaiko valstybinio brandos egzamino metu.

Pasak N. Bratčikovienės, didelis privalumas – pati kursų struktūra. „Moksleiviams paaiškinu, ką jie iš kiekvienos temos privalo žinoti eidami į egzaminą ir ko nebūtina prisiminti, nes ras egzamino priede. Toliau pereiname prie konkrečios temos uždavinių, o vėliau jie namuose patys sprendžia mano parinktus ankstesnių metų matematikos valstybinio egzamino uždavinius. Kito mūsų susitikimo metu išsiaiškiname visus kilusius klausimus“, – apie mokymosi metodiką pasakoja lektorė.

Anot fizikos užsiėmimus vedančio D. Jasaičio, atsižvelgiant į mokinių poreikius, pamokų temų sąrašai galės būti koreguojami. „Jei moksleiviams kiltų sunkumų įsisavinant medžiagą, visada galima pasitarti, sunkesnei temai skirti daugiau laiko. Tikiuosi, kad šios papildomos pamokos sustiprins moksleivių žinias ir pasitikėjimą savo jėgomis, padės geriau pasiruošti egzaminui ir lengviau jį išlaikyti“, – sako docentas.

Naujo kurso pradžia – jau vasario mėnesį

Moksleiviai kviečiami prisijungti prie nuotolinių matematikos, fizikos ir IT pamokų kursų nuo vasario mėnesio. Matematikos ir fizikos kursai padalinti į dvi dalis. IT kursas bei kiekviena matematikos ar fizikos pamokų ciklo dalis apima po 30 akademinių valandų, padalintų į 15 užsiėmimų (2 akad. val. kartą per savaitę). Užsiėmimai vyks per vaizdo konferencijų sistemą „Zoom“ (uždavinių sprendimas, paaiškinimai, klausimų pateikimas raštu dėstytojui per „pokalbių“ funkciją). Pamokų vaizdo įrašai, mokomoji medžiaga, uždavinių sprendimo pavyzdžiai pateikiami virtualiojoje mokymosi aplinkoje „Moodle“.

Susidomėję pamokomis yra kviečiami dalyvaudami nemokamose įvadinėse pamokose, kurios vyks tokiu metu:

Sausio 25 d. 17 val. matematikos įvadinė pamoka;

Sausio 28 d. 16:30 val. informacinių technologijų įvadinė pamoka;

Sausio 28 d. 18:15 val. fizikos įvadinė pamoka.

Registruotis į užsiėmimus galima čia. Daugiau informacijos – VILNIUS TECH interneto puslapyje, taip pat el. p. [email protected] ir tel. (8 5) 274 5035.

Kaip palengvinti mokymąsi ir atsiskaitymus karantino metu?

 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) psichologė Gintė Gudzevičiūtė

 

Pasibaigus didžiosioms metų šventėms besimokantiems baigiasi semestrai ir prasideda atsiskaitymai, sesija. Laikas, kai jie turi daug egzaminų ir kitų, nuo praėjusių metų likusių darbų. Nenuostabu, kad kai kuriems šis metas asocijuojasi su stresu, įtampa, bemiegėmis naktimis, laiko planavimo problemomis ar nuovargiu. Vieni sesijai, egzaminams ir atsiskaitymams ruošiasi iš anksto, kitus ji tarsi užklumpa netikėtai. Tačiau gerai tai, kad sesija – laikinas laikotarpis, kuriam pasiruošti galima iš anksto. Šis atsiskaitymų metas sutampa ir su karantino laikotarpiu, kuris be įprastos sesijos įtampos, atneša ir kitų išgyvenimų. Kaip šį laikotarpį galima palengvinti?

 

Karantino žala psichologinei savijautai – kokia ji?

 

Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija veikia žmonių psichologinę savijautą, darbingumą, produktyvumą, įpročius. Dirbdama VILNIUS TECH, karantino metu iš studentų vis dažniau girdžiu, kad dėl šiuo metu susiklosčiusių aplinkybių, vis dažniau apima apatija, atbukimo jausmas, mažėja motyvacija, sunkiau susikaupti ar išlaikyti dėmesį ties atliekama veikla. Mokytis sunkiau ir tiems, kuriems iki šiol mokymosi sunkumų kildavo rečiau.

 

Karantino metu būdingi ir emocijų svyravimai: nerimo protrūkiai, padidėjęs dirglumas, prislėgta nuotaika, negalėjimas atsipalaiduoti. Tiesa, karantinas ne visus veikia neigiamai. Kai kurie džiaugiasi, jog gali mokytis nuotoliniu būdu, turi daugiau laisvo laiko, kurį gali panaudoti ruošdamiesi atsiskaitymams ar kitoms veikloms. Kiti karantino metu teigia atgaivinę santykius su draugais, su jais bendraudami nuotoliniu būdu.

 

Sesija, egzaminai, atsiskaitymai karantino metu gali būti lengvesni tiems moksleiviams, kurie daug dirbdami prie kompiuterio randa būdų ilsėtis be jo: daugiau juda, pakeičia aplinką, išeina į gryną orą, laikosi miego režimo, bendrauja su kitais.

 

Kaip karantino sąlygomis derinti mokymąsi ir poilsį?

 

Šiuo sunkesniu laikotarpiu, ypač naudinga ne tik mokytis ir stengtis dėl rezultatų, bet ir pasirūpinti savimi: sukurti sau tokią aplinką ir rutiną, kad lengviau būtų galima rasti resursų poilsiui.

 

Pertraukos ir mankšta. Dienos eigoje, dirbdami ar mokydamiesi prie kompiuterio, darykite pertraukas. Jų metu atsitraukite nuo darbo vietos, atlikite kelis mankštos, raumenų atpalaidavimo pratimus. Atliekant fizinę veiklą galima suaktyvinti kraujotaką, tuomet mažėja mieguistumas. Mankštai skirti per daug laiko nebūtina, bet po kelių tokių pertraukų, bus lengviau sutelkti dėmesį dirbant, jausite mažiau įtampos kūne.

 

Susikurkite dienotvarkę, planuokite laiką. Planuojant dieną ar net savaitę, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į darbus ir užduotis, kurias reikia padaryti, bet įtraukti ir pertraukėles, numatyti, kada skirsite laiko poilsiui, kada eisite miegoti, o kada kelsitės. Miego laiką planuoti naudinga, siekiant, kad jis būtų reguliaresnis. Suaugusiam asmeniui rekomenduojama miegoti 7–9 valandas. Miegant per ilgai, gali kilti priešingas efektas – nuovargis ir mieguistumas.

 

Jeigu darbų daug, jie kelia nerimą, galite pasidaryti ir jų sąrašą, nuspręskite, kurių iš užduočių tą dieną tikrai neatliksite. Tuomet bus galima mažiau blaškytis ir skirti dėmesį tik prioritetiniams darbams.

 

Motyvacija. Daugelis besimokančiųjų teigia, kad sunkiausia mokytis tuomet, kai dingsta motyvacija, sunku prisiversti imtis darbų. Motyvacija sumažėja ir susidūrus su daugiau darbo reikalaujančiu dalyku, ar tuomet, kai kamuoja nerimas, jog nepavyks išmokti, laiku atsiskaityti. Kartais žmonės motyvacijos laukia tarsi įkvėpimo ar iš dangaus nusileidžiančio smalsumo, intereso studijoms.

 

Tokiu būdu laukiant motyvacijos, ji gali ir neaplankyti. Padėti sau galime patys: prisėsti prie darbų, pernelyg ilgai tos motyvacijos nelaukdami. Kartais, kai tam tikram dalykui išmokti gali prireikti ir 10 valandų, baisu ir pradėti mokytis.

 

Vienas pratimas gali palengvinti tokią situaciją: skirkite kuriam nors darbui atlikti tik 15 minučių (pavyzdžiui, 15 minučių skaitykite užrašus arba knygą, 15 minučių skirkite uždavinių sprendimui). 15 minučių darbas neatrodo toks bauginantis, bus lengviau prisėsti prie darbų. O per tas 15 minučių „apšilimo“ ne retai atsiranda smalsumas, noras skirti dar šiek tiek minučių. Dažnai aplanko ir noras dirbti toliau.

 

Užduotys karantino metu – misija įmanoma?

 

Iš studentų girdžiu ir tai, kad kartais jie tarsi diskutuoja su savimi ar verta pradėti mokytis, daryti užduotis dabar. Gal geriau vakare, o gal po to, kai susitvarkys namus, kai sužais dar vieną kompiuterinį žaidimą ir t.t. Tokie proto žaidimai – labai žmogiškas, natūralus būdas išvengti to, kas sunku, nemalonu ar gali pareikalauti resursų.

 

Atpažinus savyje tokį vidinį dialogą, galima nusišypsoti, suploti ar kitaip sureaguoti ir atkreipti dėmesį į tokį proto žaismą, neskiriant laiko tolesniam derėjimuisi su savimi, o tiesiog suskaičiuoti iki penkių ir imtis darbo. Galime savęs paklausti: už ką ateities tu, sau padėkosi rytoj?

 

Norėdami save motyvuoti, galite pagalvoti, kuo šis pasiruošimas gali būti naudingas: galite stengtis tam, kad įgytumėte naujų žinių ir įgūdžių, gal mokymosi medžiaga jums yra įdomi, o įgytos žinios pravers ateityje? Nuo to, kas mus įkvepia stengtis, gali keistis požiūris į darbą, ruošimąsi. Nuo to gali pasikeisti ir streso pojūtis.

 

Savęs palaikymas. Dienos pabaigoje nepamirškite sau padėkoti už dieną. Už tai, kad pavyko ryte atsikelti iš lovos, imtis darbų, mokytis, atlikti tam tikras užduotis. Svarbu padėkoti ir už pastangas rūpintis savimi. Konsultacijų metu girdžiu, kad žmonėms save kaltinti ar kritikuoti – labai paprasta. Žmonės patys nepastebi, jog tai daro, bet jų nuotaika nuo to blogėja.

 

Svarbu vis dažniau atkreipti dėmesį į tai, ką žmogus sako sau. Verta galvoti ne apie tai, už ką save pakritikuoti, bet empatiškai nusiteikus pasvarstyti, už ką save pagirti, padėkoti, o kur dar pasistengti. Naudinga su savimi kalbėti taip, kaip kalbėtumėte su geriausiu draugu, kuris jums rūpi ir kurį palaikote.

 

Rūpinimasis savimi. Įtemptu laikotarpiu dera nepamiršti pasirūpinti ir savo psichologine gerove. Kartais verta peržiūrėti ir sumažinti reikalavimus sau, būti mažiau kritišku. Naudinga daugiau kalbėtis su artimaisiais ir draugais telefonu ar internetu. Savo kylančius jausmus ir patiriamus pojūčius galima išrašyti ant popieriaus, medituoti, išbandyti įvairius atsipalaidavimo pratimus, kurių galima rasti internete ar knygose.  Norint pasirūpinti savo psichologine savijauta galima kreiptis į psichologą nuotolinei konsultacijai.

Geri printeriai

Įranga, būtina kiekvienam studentui

Geri printeriaiVasaros vidurys studentams simbolizuoja, kad laikas pradėti leisti laisvalaikį kuo geriau, nes iki naujų mokslų metų pradžios liko jau visai nedaug. Taip pat šis laikas ypatingas ką tik mokyklas baigusiems žmonėms, nes šiuo metu jie sužino kur įstojo mokytis – tai vienas svarbiausių gyvenimo etapų kiekvienam, žinių ištroškusiam žmogui. Vis dėlto, kuo būtina pasirūpinti žmonėms, kurie pradės studijuoti?

Svarbiausi etapai įstojusiems

Ką tik įstoję žmonės turi nemažai reikalų, kuriais reikia pasirūpinti. Vis dėlto, nepaisant visų dokumentų pasirašymo, LSP užsisakymo ir kitų smulkmenų, būtina pasirūpinti savo gyvenamąją vieta ir būtiniausios įrangos nusipirkimu.

Dažniausiai studentai, kilę ne iš to miesto, kuriame studijuos, ir pasirašę visus reikiamus dokumentus, pradeda ieškotis gyvenamosios vietos. Daugelis jaunuolių apsistoja studentų bendrabučiuose, kurie kainuoja pigiau, tačiau reikia gyventi su kitu žmogumi. Kiti renkasi nuomotis butą, arba jį perkasi, kuriame jau kuriasi savo nuolatinę gyvenamą vietą. Susiradus gyvenamąją vietą, reikia pasirūpinti ir įrangos, kuri padės mokslams, pirkimu.

Mokymosi įrangos būtinumas

Šiuolaikinės technologijos tikrai labai stipriai pažengė į priekį, o be jų neįsivaizduojama jokia mokymosi įstaiga. Nors mokyklose išmaniosios technologijos dar taip stipriai neįsiintegravo, tačiau apie universitetus to tikrai nebūtų galima pasakyti. Kiekvienas universitetas nori būti kuo labiau mėgstamas studentų, todėl stengiasi būti kuo šiuolaikiškesnis, o ir dėstytojai savo paskaitas veda kompiuterizuotai. Užduotys, siunčiamos studentams taip pat per kompiuterį, o kur dar rašto darbai, baigiamasis bakalauro darbas – taip pat privalo būti rašyti kompiuterio. Dėl šios priežasties ši mokymosi priemonė yra tiesiog būtina ir taškas.

Reikia nepamiršti ir printerių – jie būtini kiekvieno studento namuose. Geri printeriai yra reikalingi tam, kad būtų galima kuo greičiau ir norimu laiku atsispausdinti mokslui skirtą medžiagą. Nebūtina rinktis daugiafunkcinių įrenginių, kurie kainuoja labai daug, mokslams užtenka ir paprasto, atliekančio svarbiausias funkcijas. Geri printeriai kainuoja nebūtinai labai daug, kainos yra pačios įvairiausios.

Žinoma, kiekvienas šių dalykų gali ir neturėti, nes yra bibliotekos. Vis dėlto, tai apsunkina kiekvieno studento kasdienybę, nes bibliotekų darbo laikas ribotas, o reikiama informacija ne visada pasiekiama, beje ir printerio paslaugos kainuoja tikrai nemažai.

drėgmės surinktuvas

Drėgmė studentų bendrabutyje: galimos pasekmės ir sprendimas

drėgmės surinktuvasSklando tokia nuomonė, kad kiekvienas studentas privalo pagyventi studentų bendrabutyje. Neva tik tuomet pajaus ką reiškia studentiškas gyvenimas, studentavimas, vakarai su grupiokais, sunkūs rytai ir mokslai per naktis. Žinoma, tie, kurie atvažiavę į svetimą miestą studijuoti kraustosi tiesiai į nuomojamą butą irgi patirs visus studentiškus džiaugsmus, tačiau jiems gali netekti patirti visų studentiškų vargų. Iš dalies gerai, tačiau, juk studentais būname ne visą gyvenimą ir nesinorėtų praleisti bendrabučio naktinių išdaigų, eilių prie dušo ar tualeto ir ginčų dėl tvarkos. Juk tuomet atsiranda tiek bendrų temų su kursiokais, kurie taip pat gyvena bendrabutyje ir nori pasidalinti tokiais pat studentiškais rūpesčiais. Šį kartą aptarsime vieną iš tokių studentiškų bendrabučio problemų — drėgmę kambaryje.

Visi žino, kad senos statybos bendrabučiuose gyvenimo sąlygos kartais apkartina gyvenimą. Dėl per didelės drėgmės kambaryje daiktai ir rūbai įgauna drėgmės kvapą, būna šalta, o ypač sunku rytais, kai reikia palikti šiltus patalus, taip pat drėgmė pradeda taranuoti ir mūsų imunitetą, o kartu ir sveikatą. Drėgname ore susidaro puikios sąlygos daugintis įvairiems grybeliams ir bakterijoms. Drėgnos patalpos yra ypač pavojingos su kvėpavimo takais problemų turintiems žmonėms. Be viso to langai visuomet rasoja ir jaučiate nemalonų drėgmės pojūtį ant odos. Taigi, kaip atsikratyti nemaloniais pojūčiais ir problemomis kylančiomis dėl drėgmės?

Greičiausia ir paprasčiausias sprendimas — drėgmės surinktuvas. Tai toks nedidelis aparatas skirtas sumažinti kambaryje esantį drėgmės perteklių. Tiesa, jei patalpoje drėgna buvo ilgą laiką, tuomet ji ko gero jau bus spėjusi „pasižymėti teritoriją“ drėgnomis dėmėmis ant sienų, pelėsiais, pradėjusiomis pūti medinėmis detalėmis, baldais ir kt. Taigi, pradėjus naudoti drėgmės surinktuvą reikia kartu ir pašalinti visus drėgmės padarinius. Paprastai parduotuvėse galima rasti priemonių skirtų pelėsių šalinimui, kurie turėtų nebeatsirasti, jei namuose drėgmės lygis tilps į normas. Tam reiktų pasinaudoti drėgmės matuokliu, kad nereiktų spėlioti ar kambaryje ne per drėgna arba ar ne per sausa, nes sausas oras taip pat yra žalingas sveikatai. Žinoma sutvarkyti drėgmės problemą kambaryje kainuoja, tačiau nuolatos kimbantys virusai ir peršalimai kainuoja daugiau nei drėgmės surinkėjas.