Lietuvos krepšinio sėkmės istoriją nuolat tęsia ir kuria tūkstančiai jaunųjų krepšininkų, kurie nuo mažens kasdien treniruotėse ir rungtynėse ugdo savo gebėjimus. Tūkstančiai mokinių, dirbdami kryptingai, gali sukurti Lietuvai sėkmės istoriją ir inovacijų srityje. Ar žinote, kad dar sėdėdami mokyklos suole, mokiniai glaudžiai bendradarbiauja su universitetais ir kuria inovatyvių ateities technologijų sprendimus, paremtus, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu? Tai išbandyti gali kiekvienas.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) jau penktus metus iš eilės veikia neformaliojo ugdymo platforma, „Ateities inžinerija“ (AI), padedanti jauniesiems inovatoriams kurti savo ir visos šalies ateitį. „Kiekvienoje mokykloje įkurti šiuolaikines kūrybines dirbtuves ir jas aprūpinti įvairiausias modernias technologijas išmanančiais mokytojais nėra realu. Optimali išeitis – nuotolinis ugdymas(is), kuris pasirodė itin efektyvus ne tik pandemijos suvaržymų metu,“,– teigia VILNIUS TECH „Ateities inžinerijos“ (AI) platformos koordinatorius dr. Henrikas Mykolaitis.

Kas yra AI platforma ir kaip organizuojama jos veikla?

AI platforma nemokamai mokykloms suteikia ugdymo aplinką, šiuolaikinių inovacijų inžinerinių technologijų srityje: ugdymo turinį, įrankius, nuotolines bei kontaktines konsultacijas ir renginius. Pagal galimybes, medžiagas bei įrangą. Mokiniai gali atlikti projektinius darbus – ištirti savo aplinką, sukurti originalų produktą, išmokti vystyti verslą. Vėliau konkursuose pristatyti darbų rezultatus ir rasti kelius jų įgyvendinimui, o mokytojai – patobulinti savo kvalifikaciją.

Tipinis AI veiklos tvarkaraštis yra toks: AI sezonas prasideda rugsėjį – vyksta AI rudens sesija, kurioje aptariamos naujojo sezono tematikos ir veiklos. Po to mokyklos apsisprendžia dėl projektinių darbų (PD) tematikų, formuojamos komandos, kurios, vadovaujamos mokytojų ir padedamos AI konsultantų, renkasi temas, planuoja darbą, ieško reikalingų išteklių, dirba kūrybinėse dirbtuvėse ir savarankiškai.

AI žiemos sesijos metu, vasario mėnesį, peržiūrimi atliekami ir pristatomi jau baigti darbai. Po to tęsiamas kūrybinis darbas, vyksta nuotolinės konsultacijos, o baigti PD pristatomi gegužės mėnesio pabaigoje, AI pavasario sesijos metu.

Kiekviena mokykla AI veiklą gali pritaikyti savo ugdymo proceso poreikiams. Pavyzdžiui, jeigu ugdymo plane yra numatyti projektiniai darbai – čia galima vienu šūviu nušauti du zuikius: pasirinkti tokią temą, kad darbas būtų užskaitytas ir mokykloje, ir pristatytas AI konkurse. Be to, mokytojai, vadovaudami mokinių projektiniams darbams, tuo pačiu gali įvykdyti ir kvalifikacijos tobulinimo programą.

Kokios pagalbos mokiniai gauna iš VILNIUS TECH bendruomenės?

Į AI veiklą įsitraukę dėstytojai iš visų VILNIUS TECH fakultetų – tai garantuoja plačią galimų PD temų įvairovę. Šie dėstytojai – AI konsultantai – kuria ir tobulina metodinę medžiagą, konsultuoja PD komandų narius, organizuoja kūrybines dirbtuves ir kitus praktinius užsiėmimus VILNIUS TECH laboratorijose arba mokyklose. Pagal galimybes, medžiagomis bei įranga remia PD komandas.

Rudens sesijoje vyko praėjusio AI sezono projektinių darbų konkursas. Plačiau papasakokite apie įdomiausius, geriausiai įvertintus, daugiausiai dėmesio susilaukusius projektus.

AI rudens sesijoje buvo pristatyti PD, kurie dėl karantino suvaržymų nebuvo baigti ir pristatyti pavasarį. Iš viso 14-oje tematikų pristatyti 65 darbai, iš kurių 25 buvo pripažinti nugalėtojais tematikų arba atskirų nominacijų konkursuose.

Pavyzdžiui, Filmo kūrimo mobiliuoju įrenginių tematikoje iš keliolikos pristatytų darbų geriausiu pripažintas Vilniaus licėjaus filmas „Pievų skambesiai“, o dar kitų 8 mokyklų darbai įvertinti specialiomis nominacijomis. Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijos komanda laimėjo „Android“ programėlių kūrimo konkursą, sukūrusi programėlę, sprendžiančią mobiliuoju įrenginiu nufotografuotus SUDOKU galvosūkius, Klaipėdos r. Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos komanda, ištyrusi vietinių vandens telkinių taršą, pelnė pirmą vietą Aplinkos apsaugos tematikoje, Kėdainių šviesiosios gimnazijos komanda, sukūrusi naktinį šviestuvą su video kamera, nugalėjo Dizaino tematikos konkurse, o Tauragės Žalgirių gimnazijos komanda, ištyrusi savo mokyklos pastato energinį efektyvumą, laimėjo Darnaus pastato tematikoje. Šių ir kitų pristatytų darbų plakatus galite pamatyti čia.

Papasakokite apie šio sezono naujoves.

Šiemet atsirado nauja tematika, pavadinimu „Statyba – praktiškai“. Ji skirta toms komandoms, kurios nori savo galva ir rankomis, padedant statybų profesionalams, mokyklos teritorijoje susiprojektuoti ir pasistatyti pavėsinę, tinkančią ir mokslui, ir laisvalaikiui. Šiuo metu jau trys mokyklos pradėjo parengiamuosius darbus. Visų AI tematikų informacinius plakatus galite pamatyti čia.

Kokią įtaką projektui turėjo COVID-19 pandemija? Kaip pavyko susitvarkyti su iškilusiais nesklandumais?

COVID-19 pandemija ženkliai apsunkino darbus. Perėjimas į vien nuotolinę mokinių darbo formą mažiau paveikė individualiai atliekamus projektinius darbus, tačiau dauguma komandinių darbų iš esmės sustojo. Iš viso, per 2020 metus pavyko užbaigti apie 100 iš 180 darbų, pradėtų 2019 metais. Didžiąją dalį likusių darbų tikimės baigti šį sezoną kartu su naujai pradėtais darbais. Suprantama, kad visi laukiame galimybės tęsti  kontaktinę veiklą.

Kokiomis veiklomis dabar užsiima projekto dalyviai? Papasakokite plačiau.

Šiuo metu yra vykdoma apie 160 darbų: nuotoline forma vyksta kūrybinės dirbtuvės, individualus komandų ir jų vadovų konsultavimas ir kt. AI 5-ojo sezono žiemos sesija vyks kovo 5 d. Jos metu komandos pristatys savo vykdomų darbų eigą, jau užbaigtų darbų rezultatus.

AI projektinei veiklai nuolat reikia įrangos, medžiagų ar komponentų. Galima pasidžiaugti, kad praėjusiais metais savivaldybės iš Vyriausybės gavo papildomų lėšų mokinių neformaliajam ugdymui remti, ir dalis AI mokyklų savo savivaldybių (Alytaus m., Kėdainių, Klaipėdos r., Radviliškio, Šiaulių m., Švenčionių, Tauragės ir Vilniaus m.) konkursuose laimėjo lėšų savo AI veiklai stiprinti. Tai – sektinas pavyzdys, tačiau tokios projektinės veiklos finansavimo klausimas aktualus yra visada.

Kaip manote, kodėl reikia domėtis šiuolaikinėmis technologijomis?

Technologijos keičiasi sparčiai – pasaulio ekonomikos forumo ekspertai dar 2016 m. įžvelgė, kad du trečdaliai dabartinių pirmokų, atėję į darbo rinką dirbs darbus, kurie savo turiniu visiškai skirsis nuo dabartinių darbų, o šiuo metu dar visai neegzistuoja. Dauguma daiktų ir paslaugų, kuriomis jie naudosis, dar nesukurta. Inovatoriams yra ir bus ką veikti, o pradėti tam rengtis reikia jau dabar.

Kaip paskatinti jaunus žmonės jomis domėtis aktyviau?

Mokytojų teigimu, maždaug 10 proc. mokinių turi polinkį technologijoms ir techninei kūrybai, o tai yra 10-15 tūkst. mokinių, besimokančių 7-12-ose klasėse. Mes turime jiems laiku sudaryti sąlygas ir paskatinti tuos polinkius ugdyti, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena ar mokosi. Būdų, kaip jauną žmogų sudominti technine kūryba yra ne vienas. Vienas geriausių – parodyti pavyzdį, ateities perspektyvą ir leisti pabandyti pačiam. Dalis vaikų į šią veiklą ateina savarankiškai, tačiau daugumai šį kūrybos norą uždega mokytojai.

Kalbant bendrai, kokios optimalios priemonės, stiprinant inovatorių ugdymą Lietuvoje?

Krepšinio pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad vien mokyklinių fizinio lavinimo pamokų nepakanka, norint išugdyti krepšinio profesionalus. Tam reikalinga visa ugdymo ekosistema, ir ji egzistuoja. Panaši kryptingo masinio ugdymo ekosistema reikalinga ir Lietuvos ateities inovacijų sričiai, nes šiuo metu, pavyzdžiui, kalbant apie neformaliojo vaikų švietimo krepšelių lėšų paskirstymą, techninei kūrybai tenka tik 5-6 proc. metinio biudžeto – beveik 8 kartus mažiau negu krepšiniui.

Vyriausybė akcentuoja šalies inovacinių gebėjimų stiprinimo svarbą, ir reikia tikėtis, kad jos darbų plane atsiras ir priemonės, leidžiančios sukurti atvirą masinę mokinių inovacinių gebėjimų nuotolinio ugdymo platformą, kuri efektyviai papildytų kitas kontaktines ugdymo iniciatyvas, pavyzdžiui, kuriamus STEAM atviros prieigos centrus.

Tokia platforma suteiktų papildomas galimybes visų Lietuvos mokyklų mokiniams gilinti savo žinias kūrybingumo, inžinerijos, kitų STEAM dalykų ir verslumo srityse, jas integruoti ir taikyti realių problemų sprendimui. Platforma būtų atvira visiems ugdymo paslaugų teikėjams, įskaitant ir mokytojus, mokslo arba verslo profesionalus, parengusiems nacionaliniu lygiu akredituotas neformaliojo ugdymo programas. Tokios platformos prototipu galėtų būti jau 5-tus metus sėkmingai veikianti VILNIUS TECH „Ateities inžinerijos“ platforma.

Šiuo metu AI platformoje, savo ugdymo poreikių ir galimybių ribose, sėkmingai dirba daugiau kaip 60 mokyklų, atstovaujančių beveik pusę Lietuvos savivaldybių. Mes siekiame plėsti šių mokyklų ratą, ir, nors mūsų pajėgumai riboti, priimsime ir naujas mokyklas, norinčias įsitraukti į AI veiklą.

Daugiau informacijos galima rasti čia.

Alekso Jauniaus nuotrauka.