Lietuvoje daugelis gyventojų renkasi vandenį iš nuosavo gręžinio – tai ekonomiška, nepriklausoma nuo miesto tinklų, o dažnai ir tiesiog patogiau. Tačiau ar tikrai toks vanduo yra kokybiškas ir saugus gerti? Nors paviršiuje vanduo gali atrodyti švarus, realybėje jis gali slėpti įvairių kenksmingų medžiagų, ypač geležies ar mangano perteklių.
Gręžinio vandens kokybė priklauso nuo daugybės faktorių – grunto sudėties, regiono taršos, vandens gylio ir net šalia esančių ūkių veiklos. Net jei vanduo skaidrus, tai dar nereiškia, kad jis be kvapo, skonio ar nekenksmingas. Vienas iš dažniausių problemų – geležies perteklius, kuris pasireiškia gelsvomis dėmėmis, metališku skoniu ar net rudu nuosėdų sluoksniu buitinėje technikoje.
Apie tai, ar tikrai verta pasitikėti gręžinio vandeniu, kokios rizikos slypi jo vartojime ir kaip gali padėti vandens nugeležinimo filtrai, pasikalbėjome su patyrusiu filtrų montuotoju Antanu, dirbančiu šioje srityje daugiau nei dešimtmetį.
K: Antanai, ar dažnai susiduriate su prastu gręžinio vandeniu Lietuvoje?
A: Taip, tikrai dažnai. Nors žmonės mano, kad gręžinio vanduo yra švarus, realybėje apie 70–80 % atvejų jis turi per daug geležies ar kitų mineralų. Kartais tai pastebima plika akimi – pvz., ruduoja skalbiniai ar atsiranda rūdžių dėmės vonioje.
K: Kaip žmogus gali suprasti, kad jo gręžinio vanduo nėra tinkamos kokybės?
A: Pirmas signalas – kvapas ir skonis. Jei vanduo turi metališką prieskonį, rūdžių kvapą ar palieka gelsvas dėmes ant indų, tai aiškus ženklas, kad yra per daug geležies. Taip pat jei vanduo palieka rudą nuosėdą ar užkemša vamzdžius – tai jau rimtas indikatorius.
K: Ar tokį vandenį pavojinga gerti?
A: Vienareikšmiškai – ne visada pavojinga, bet tikrai nepatartina ilgai vartoti. Geležis pati savaime nėra nuodas, bet jos perteklius gali sukelti virškinimo sutrikimų, o ilguoju laikotarpiu – kauptis organizme. Ypač jautrūs vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės.
K: Kaip veikia vandens nugeležinimo filtrai?
A: Jie valo vandenį mechaniniu ir cheminiu būdu. Paprasčiausiai tariant – filtras „sugaudo“ geležies daleles ir jas pašalina. Kai kuriais atvejais reikia dar ir oksidacijos proceso, kad geležis pasikeistų į filtrui sulaikomą formą. Gerai parinktas filtras gali visiškai pašalinti geležį, manganą ir net sieros vandenilį, kuris sukelia „supuvusio kiaušinio“ kvapą.
K: Ar tokie filtrai reikalauja daug priežiūros?
A: Nebūtinai. Dauguma šiuolaikinių sistemų yra automatinės – jos pačios persiplauna tam tikrais intervalais. Aišku, kartą per metus vis tiek reikėtų atlikti profilaktiką: pakeisti smėlį ar aktyviąją medžiagą, patikrinti programavimą. Bet tai paprasta ir neužima daug laiko.
K: Ar filtrus reikėtų montuoti visiems, turintiems gręžinį?
A: Prieš montuojant reikia atlikti vandens tyrimą – jis parodo, ko per daug ar ko trūksta. Kartais reikia tik minkštinimo, o kartais – pilnos sistemos: nugeležinimo, nuomanganinimo, net UV sterilizacijos. Tačiau 9 atvejais iš 10 nugeležinimo filtrai būna būtini.
K: Kiek kainuoja tokia sistema vidutiniškai?
A: Priklauso nuo užterštumo ir namo poreikių. Paprasta sistema gali kainuoti apie 500–700 eurų, o sudėtingesnės – iki 1500–2000 eurų. Bet tai vienkartinė investicija, kuri ženkliai pagerina vandens kokybę ir apsaugo visą buitinę techniką nuo sugadinimo.
Vandens iš gręžinio kokybė gali būti apgaulinga – net jei jis atrodo skaidrus ir švarus, tai dar nereiškia, kad jis tinka ilgalaikiam vartojimui. Geležies, mangano ar kitų medžiagų perteklius dažnai nėra matomas plika akimi, bet jis gali daryti įtaką sveikatai ir buitinei technikai. Dėl to būtina reguliariai atlikti vandens tyrimus ir, esant poreikiui, pasirūpinti tinkama filtravimo sistema.
Vandens nugeležinimo filtrai yra viena iš efektyviausių priemonių sprendžiant šią problemą. Jie ne tik pagerina vandens skonį ir kvapą, bet ir prailgina visos buitinės technikos tarnavimo laiką. Jei turite gręžinį ir dar nepasitikrinote vandens sudėties – tai pats metas tai padaryti. Geras vanduo – tai ne tik komfortas, bet ir sveikatos garantas.
