Tam, kad suprasti apie PLC programavimą, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ką reiškia šis trumpinys. PLC (angl. Programmable Logic Controller) – valdymo pultas, kurį galima užprogramuoti tam, kad jis būtų atsakingas už vieną ar kitą mechanizmą ir žmogui būtų lengva jį valdyti. Kitais žodžiais tariant, tai pultas, kuriantis sąsają tarp mechanizmo ir žmogaus. Žmogui, kuris nuolat susiduria su programavimu ir turi bent jo pagrindus, programavimo procesas turėtų būti nesunkiai perkandamas. O jei vis tiek programuoti nesiseka, PLC valdiklių programavimas tai paklausus procesas ir nesunkiai galima rasti mokymosi kursų.

Integrali ir modulinė PLC klasifikacija

Pagal PLC struktūra, jį galima skirstyti į integralų ir modulinį. PLC valdiklių programavimas abiejose struktūrose yra tokio pačio sunkumo lygio. Integralus PLC susideda iš pagrindinio bloko (angl. host) ir išplėtimo įtaiso. Pagrindinis prietaisas turi procesorių, įvesties ir išvesties funkcijas. Įvesties funkcija yra tai, ką padaro žmogus prietaisui (pvz. paspaudžia mygtuką), o išvesties – tai, kaip pultas supranta, kokią funkciją jam reikia daryti ir perduoda pagrindiniam kompiuteriui. Tokio tipo PLC integruoja maitinimo bei procesoriaus sąsajas viename korpuse.

Sandėliuojamasis PLC – funkcijų visumą apimantis valdymo pultas

Modulinis PLC skiriasi nuo integralaus tuo, kad sujungia integralias ir modulines funkcijas į vieną visumą. Ši visuma dar yra vadinama sandėliuojamuoju PLC. Šis PLC pasižymi didesniu lankstumu nei integralus ir gali būti pritaikytas įvairaus dydžio bei sudėtingumo sistemoms valdyti. Juos lengva montuoti, išplėsti, padidinti ir sumažinti, o taip pat ir prižiūrėti. Šis PLC pasižymi tuo, kad sąsaja yra atskiri moduliai sujungti vieni su kitais kabeliais, o kiekvienas modulis gali būti sukrautas sluoksniais.