Articles Tagged with odontologai

Ar tikrai skaudės? Tiesa apie implantaciją, kurios niekas garsiai nesako

Published on

Ar tikrai skaudės taip, kaip pasakoja kaimynė

Sveiki visi, kurie dreba vien pagalvoję apie vizitą pas odontologą. Šiandien mes susėdome pakalbėti apie dalyką, kuris daugeliui kelia šiurpą, nors iš tikrųjų turėtų kelti viltį vėl normaliai kramtyti. Kalbame apie dantų implantaciją. Tikriausiai ne kartą girdėjote baisių istorijų iš giminių ar draugų, kurie dantis tvarkėsi dar tais laikais, kai nuskausminimas buvo labiau psichologinis nei realus. Tačiau laikai pasikeitė, technologijos pažengė į priekį, o mitai, deja, liko tie patys. Todėl šiandien nusprendėme atvirai ir be jokių pagražinimų išnarstyti populiariausias baimes.

Pirmiausia pakalbėkime apie skausmą, nes tai yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės atidėlioja vizitus metai iš metų. Daugelis įsivaizduoja, kad implantacija yra kažkas panašaus į kankinimų kambario procedūrą. Realybė yra visai kitokia ir dažnai net nuobodi gerąja to žodžio prasme. Šiuolaikinė medicina turi tokių nuskausminamųjų priemonių, kad procedūros metu jūs nejausite absoliučiai nieko, išskyrus lengvą spaudimą ar gydytojo rankų judesius. Tiesą sakant, danties rovimas dažnai būna traumuojantis labiau nei paties implanto įsriegimas. Implantacija yra preciziška mikrochirurgija, kurioje viskas apskaičiuota milimetrų tikslumu, todėl audiniai pažeidžiami minimaliai.

Po procedūros, žinoma, gali būti šioks toks diskomfortas, tinimas ar maudimas, bet tai visiškai normalu bet kokiai intervencijai. Dažniausiai užtenka paprasčiausių vaistų nuo skausmo, kuriuos turite savo namų vaistinėlėje, ir jau kitą dieną daugelis žmonių grįžta į darbą. Tad jei bijote skausmo, galite lengviau atsikvėpti, nes didžiausias skausmas šioje situacijoje yra ne pati procedūra, o nuolatinis danties skaudėjimas, kurį kenčiate nieko nedarydami.

Organizmo reakcija ir mistinis atmetimas

Kitas didžiulis baubas, kuriuo gąsdinami pacientai, yra vadinamasis implanto atmetimas. Žmonės prisiskaito internete forumų komentarų ir įsivaizduoja, kad jų organizmas pradės kovoti su implantu kaip su kokiu svetimkūniu ar virusu. Reikia suprasti, kad šiuolaikiniai implantai gaminami iš titano arba cirkonio. Šios medžiagos yra biologiškai suderinamos su žmogaus kūnu. Tai reiškia, kad kaulas ne tik kad neatmeta implanto, bet tiesiogine to žodžio prasme suauga su juo. Tai vadinama osteointegracija.

Žinoma, pasitaiko labai retų atvejų, kai implantas neprigyja, bet statistika rodo, kad sėkmingų procedūrų skaičius siekia apie devyniasdešimt aštuonis procentus. Tai yra milžiniškas sėkmės rodiklis medicinoje. Dažniausiai problemų kyla ne dėl to, kad organizmas kažko nepriėmė, o dėl prastos burnos higienos po procedūros, rūkymo ar lėtinių ligų, kurios nebuvo tinkamai kontroliuojamos. Tad jei nerūkote kaip kaminas ir valotės dantis, tikimybė, kad viskas bus gerai, yra tiesiog puiki.

Kaip teigia šioje srityje dirbantis odontologas Paulius, situacija dažnai būna kuriozinė: „Didžiausia problema yra pacientų vaizduotė. Žmonės ateina prisikūrę scenarijų, kurie verti siaubo filmų, o kai procedūra baigiasi per pusvalandį, jie nustebę klausia, ar čia viskas. Baimė turi dideles akis, bet šiuolaikinė implantacija tas akis greitai užmerkia ramybei.“

Kiek laiko teks vaikščioti be dantų

Dar vienas mitas, atkeliavęs iš gilios senovės, yra įsitikinimas, kad implantacija trunka mėnesių mėnesius, o visą tą laiką žmogus turi vaikščioti be dantų, švepluoti ir valgyti tik košes. Taip, gijimo procesas vyksta, kaulas turi suaugti su implantu, bet tai nereiškia, kad jūs paliekamas likimo valiai. Technologijos leidžia daryti stebuklus, kurie prieš dvidešimt metų atrodė neįmanomi.

Šiandien egzistuoja metodikos, leidžiančios atkurti šypseną itin greitai. Pavyzdžiui, metodika All-on-4 leidžia pacientui, kuris yra praradęs visus ar daugumą dantų, tą pačią dieną išeiti su naujais, tvirtais dantimis. Įsivaizduokite, ryte atsisėdate į kėdę be dantų arba su klibančiais likučiais, o popiet jau galite šypsotis. Žinoma, iš pradžių uždedami laikinieji dantys, kol viskas sugyja, bet jie atrodo estetiškai ir leidžia funkcionuoti. Jums nebereikia slėptis namuose ar dangstytis burnos ranka.

Ilgas gijimas yra labiau biologinis procesas, vykstantis kaulo viduje, kurio jūs nejaučiate. Jūs gyvenate savo gyvenimą, dirbate, bendraujate, o jūsų organizmas tyliai dirba savo darbą. Tad pasakymas, kad implantacija išbrauks jus iš gyvenimo pusmečiui, yra visiškai neteisingas. Tai greičiau trumpas stabtelėjimas, po kurio kokybė šauna į viršų.

Ar tai pavojinga sveikatai

Galiausiai, pakalbėkime apie pavojus. Sklando kalbos, kad implantacija gali pažeisti nervus, sukelti nenuspėjamas komplikacijas ar sugadinti žandikaulį. Reikia suprasti, kad bet kokia intervencija, net paprasčiausias vaistų leidimas, turi teorinę riziką. Tačiau odontologijoje viskas planuojama itin kruopščiai. Prieš bet kokią procedūrą atliekamos kompiuterinės tomografijos, padaromi 3D modeliai. Gydytojas mato jūsų žandikaulį ekrane iš visų pusių, mato nervų kanalus, kaulo storį ir tankį.

Implantas sriegiamas tiksliai ten, kur jam yra vieta, aplenkiant visas jautrias zonas. Tai nebėra aklas procesas, koks galbūt buvo pačioje implantologijos pradžioje. Dabar tai yra matematika ir inžinerija, sujungta su medicina. Pavojingiau yra vaikščioti su pūliuojančiais dantų likučiais, kurie nuodija visą organizmą ir kenkia širdžiai bei sąnariams, nei vieną kartą ryžtis ir susitvarkyti burną iš esmės.

Tad apibendrinant galima drąsiai sakyti, kad didžioji dalis baimių yra tiesiog senos pasakos. Medicina žengia į priekį septynmyliais žingsniais, o mes vis dar bijome to, ko bijojo mūsų tėvai. Jei svarstote apie implantaciją, geriausias vaistas nuo baimės yra ne forumų skaitymas, o paprastas, nuoširdus pokalbis su specialistu. Pamatysite, kad velnias nėra toks baisus, o rezultatas vertas kiekvienos minutės. Rūpinkitės savimi ir nebijokite šypsotis, nes gyvenimas tam ir skirtas.

Kodėl dantų higiena namuose beveik niekada nėra pakankama

Published on

Atrodo, kad darai viską teisingai. Valaisi dantis du kartus per dieną. Gal net su elektriniu šepetėliu. Kartais panaudoji tarpdančių siūlą. Išskalauji burną. Atrodo – viskas kaip reikia. Bet… užsirašai profilaktiškai pas burnos higienistą ir gauni pastabą: „Apnašų yra. Ypač ten, kur dantenos susitinka su dantimi. Ir tarpdančiuose.“ Tada pagalvoji – kaip? Kodėl?

O čia ir prasideda sąžiningas pokalbis, kurio dažnai niekas nevykdo: net ir labai stengiantis, namų dantų higiena dažniausiai nėra pakankama. Ir tai ne apie tavo pastangas. Tai apie ribas – apie tai, ką šepetėlis ir tavo kasdienis įgūdis gali padaryti… ir ko negali.

Ką praleidžiam? Daugiau, nei galvoji

Pirmiausia – tarpdančiai. Net jeigu turi tarpdančių šepetėlius arba siūlą, dažnas jų nenaudoja kasdien. Ir net jei naudoja – ar tikrai teisingai? Tarpdančių siūlas turi slysti iki pat dantenų „V“ forma, o ne tiesiog būti „pravestas“. Šepetėlis turi turėti tinkamą dydį – kitaip arba neįlys, arba valys tik paviršutiniškai. Daug kas to nežino. Arba žino, bet daro kitaip.

Kita problema – dantenų linija. Net pats geriausias šepetėlis dažnai nesugeba pilnai pašalinti apnašų iš vietos, kur dantis susitinka su dantena. Ten kaupiasi minkštos apnašos, kurios per 48 valandas mineralizuojasi ir virsta akmenimis. Tą akmenį tu gali valyt, šveist, burną skalaut – bet nieko nebus. Reikia profesionalios priemonės – ultragarsinio arba mechaninio nuėmimo.

Elektriniai šepetėliai – stebuklas?

Taip, jie tikrai veiksmingesni už rankinius. Bet… vis tiek neprieina visur. Ypač jei neturi žinių, kaip valyti priekrūminių dantų vidinę pusę. Tai viena dažniausių vietų, kur kaupiasi akmenys – apačioje, šalia liežuvio, kur išteka seilės. O seilės – pagrindinis kaltininkas, kai kalba pasisuka apie akmenų susidarymą.

Kita dažna klaida – per stiprus spaudimas. Daugelis galvoja, kad kuo stipriau – tuo švariau. Deja, taip tik sužalojamos dantenos, o apnašos vis tiek lieka. Ypač jei jos jau sukietėjusios.

Burnos skalavimo skystis? Neburtų lazdelė

Dar vienas mitas – kad burnos skalavimo skysčiai nužudo bakterijas ir viską išsprendžia. Gali nuskambėti žiauriai, bet: tai ne stebuklas, o pagalbinė priemonė. Jeigu palieki tarpdančius nevalytus, tai nesvarbu, kiek skalauji – ten, kur apnašos jau prilipusios, skystis neprasiskverbs. Tai kaip bandyt plauti indą vien mirkant vandenyje be kempinės.

Nuo ko priklauso apnašų kaupimasis?

Ne tik nuo valymo. Kiekvienas žmogus turi savo seilių sudėtį, bakterijų balansą, dantų formą, net… įkandimą. Kai kurie žmonės genetiškai linkę labiau kaupti apnašas. Kai kurie turi sunkiau pasiekiamų vietų – susigrūdusių dantų, senų plombų ar tiltelių, po kuriais nuolat kaupiasi maisto likučiai. Ir nesvarbu, kiek ten kiši šepetėlį – vis tiek prireiks profesionalo rankos.

O tai kiek dažnai reikia profesionalios higienos?

Bent kartą per metus – jei viskas labai gerai. Bet daugumai – kas 6 mėnesius. Kai kurie – net kas 3. Ir tai nereiškia, kad žmogus neprižiūri savo dantų. Atvirkščiai. Kartais pats švariausias žmogus turi daugiausia akmenų, nes jo organizmas tiesiog taip veikia. Čia kaip su oda – vienam užtenka prausiklio, o kitas kasdien kovoja su spuogais, nors laikosi visų taisyklių.

Ne viskas matosi – ir čia bėda

Galvoji – jeigu balta, tai švaru? Deja, daug apnašų yra bespalvės. Ypač tos, kurios kaupiasi dienomis ir savaitėmis. Tik su specialiu dažikliu galima pamatyti, kur jos slepiasi. Ar dažnai jį naudoji namie? Retas taip daro. Tai kaip žinoti, kad iš tikrųjų švaru?

Ir dar: kartais žmonės sako – „ai, bet man nieko neskauda“. Ir štai čia – klastingiausias dalykas. Dantenų ligos neskauda. Net kai jau prasideda periodontitas, kai kaulas ima tirpti – gali nieko nejausti. Iki kol jau būna pavėluota.

Išvada? Net ir švaru nereiškia… švaru

Namų higiena yra būtina. Bet profesionali – neišvengiama. Nes vien dantų šepetėlis, net pats geriausias, neįveikia to, ką įveikia specialistas per 30 minučių. Tai kaip bandyti taisyti mašiną vien su plaktuku – kai reikia viso įrankių rinkinio.

Ir net jei jautiesi „tvarkingas“ – tai puiku. Bet burnos higiena – ne apie tvarką. Ji – apie tai, ką gali pamatyti tik pro padidinamą stiklą. Tiesiogine prasme.

Ir jei jau skaitai iki čia – gal pats laikas užsirašyti higienai?

Danties rovimas – kaip vyksta visas procesas?

Published on

Kai dantis pradeda kelti rimtų problemų – tampa nesugydomai pažeistas, sukelia stiprų skausmą ar grasina infekcija – dažnai vienintelė išeitis yra jo pašalinimas. Daugelis žmonių bijo šios procedūros vien dėl nežinojimo: kas bus, ar skaudės, kiek laiko užtruks gijimas. Nerimas prieš vizitą pas odontologą dažnai kyla iš netikrumo – todėl verta aiškiai suprasti, kaip vyksta danties rovimas.

Dantų rovimas šiandien atliekamas labai saugiai, pasitelkiant šiuolaikines nuskausminimo technologijas, o po procedūros pacientui dažniausiai lieka tik laikinas diskomfortas. Tačiau vis tiek svarbu tinkamai pasiruošti, suprasti galimas pasekmes ir žinoti, ko tikėtis. Net jeigu rovimas atrodo paprastas, jis vis tiek reikalauja profesionalaus įvertinimo ir pasiruošimo.

Apie danties rovimo procesą, pasiruošimą ir gijimą kalbamės su odontologe Evelina ir Albodent klinikos Vilniuje, kuri jau daugiau nei dešimt metų specializuojasi burnos chirurgijoje ir kasdien padeda pacientams be baimės pereiti šią procedūrą.

K: Ar tikrai visada būtina rauti dantį, jei jis sukelia problemų?
A: Ne visada. Pirmiausia visada vertiname, ar dantį galima išgelbėti – gydyti kanalus, plombuoti ar protezuoti. Rauti dantį siūlome tik tada, kai nėra kitos išeities: kai infekcija per stipri, dantis nulūžęs žemiau dantenų krašto ar pavojingas aplinkiniams audiniams.

K: Kaip pacientas turėtų pasiruošti danties rovimo procedūrai?
A: Prieš procedūrą rekomenduoju valgyti lengvą maistą, vengti kofeino ir alkoholio. Taip pat svarbu pranešti gydytojui apie visus vartojamus vaistus ar lėtines ligas. Jei pacientas labai jaudinasi, kartais skiriame lengvą raminamąją priemonę.

K: Kaip vyksta pats danties rovimo procesas?
A: Pradžioje atliekame vietinę nejautrą – tai reiškia, kad pacientas nejaučia skausmo, tik spaudimą ar lengvą tampymą. Tuomet, priklausomai nuo situacijos, dantį šaliname tiesiogiai arba atliekame mažą pjūvį dantenoje, jei dantis neišdygęs arba lūžęs. Visas procesas dažniausiai trunka 15–30 minučių.

K: Ar danties rovimas visada skausmingas?
A: Procedūros metu skausmo neturėtų būti. Jei pacientas jaučia diskomfortą, mes iš karto koreguojame nuskausminimą. Po procedūros gali būti nedidelis skausmas ar patinimas, bet tai normalu – diskomfortas dažniausiai praeina per kelias dienas.

K: Ką reikėtų žinoti apie gijimą po rovimo?
A: Labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų: nekrapštyti žaizdos, nevartoti alkoholio, nerūkyti bent 2–3 dienas, nevalgyti karšto ar labai kieto maisto. Gijimo metu galima naudoti šaltus kompresus ir skausmą malšinančius vaistus, jei reikia.

K: Ar reikia antibiotikų po danties rovimo?
A: Ne visada. Antibiotikus skiriame tik tada, kai yra infekcijos rizika – pavyzdžiui, jei buvo pūlinys ar pacientas turi silpną imunitetą. Bet įprastai organizmas susitvarko pats, ypač jei laikomasi higienos.

K: Kada reikėtų kreiptis į gydytoją po procedūros?
A: Jei skausmas nepraeina ilgiau nei 3–4 dienas, atsiranda stiprus patinimas ar karščiavimas – tai gali būti infekcijos ženklas. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat, jei kraujavimas nesustoja po kelių valandų – tai irgi svarbu patikrinti.

Danties rovimas dažnai kelia daugiau streso, nei iš tiesų turėtų. Tiesa yra tokia – su šiuolaikine įranga ir patyrusiais specialistais tai tampa trumpa, efektyvi ir gana neskausminga procedūra. Aiškus žinojimas, kaip viskas vyksta, padeda sumažinti baimę ir pasiruošti ramiai.

Galiausiai, danties rovimas nėra pabaiga – tai naujo etapo pradžia. Kartais tai žingsnis link sveikesnės burnos, mažesnio uždegimo ar pasiruošimas ortodontiniam gydymui. O svarbiausia – visada verta kreiptis į profesionalus, kurie paaiškins, nuramins ir padės išsirinkti geriausią sprendimą jūsų burnos sveikatai.

Ar dažnai reikėtų apsilankyti pas odontologą patikrai?

Published on

dantys

Daugumai vaikų ir suaugusių rekomenduojama pas savo odontologą lankytis kas šešis mėnesius. Pacientams su padidinta burnos ligų rizika rekomenduojama pas savo odontologą lankytis dažniau nei du kartus per metus. Tabako ir alkocholio vartojimas, diabetas, neštumas, dantenų ligos, prasta burnos higiena ar kita medicininė būkle yra vieni iš daugelio faktorių, į kuriuos atsižvelgia odontologas, spręsdamas, kaip dažnai pacientui lankytiss pas savo gydytoją.

Burnos higiena ir sveikata bisilaukančioms moterims

Besilaukiančioms moterims burnos higiena ir sveikata dar svarbesnė nei įprastai. Pirmo apsilankymo metu bus nustatyta jūsų burnos ermės būklė ir jeigu reikia, sudarytas saugus gydymo planas. Jums Tai pat gali būti rekomenduojamos prevencinės procedūros, pvz. burnos higiena, fluoro aplikacijos, padedančios apsaugoti dantis ir dantenas nuo nemalonių pojūčių bei pažeidimų.

Ar galima neštumo metu taisyti dantis?

Įprastai dantų gydymas nėštumo metu paprastai yra visiškai  saugus, tačiau sudėtingąą odontologinį gydymą, tokį kaip  dantų implantacija, rovimas ar protezavimas būtų geriau atidėti po gimdymo. Tačiau jeigu prireiktų  skubaus gydymo ar sudėtingų operacijų, kurių atidėti nebūtų įmanoma, padėtį įvertins gydytojas ir priims  saugiausią problemos sprendimo būdą.

Odontologų paslaugos

Sbklinika.lt privati medicinos  klinika, teikia visas odontologijos paslaugas: profesionali burnos higiena, estetinis plombavimas, terapinis dantų gydymas, chirurginis gydymas, vaikų odontologija, dantų implantacija, protezavimas, dantų balinimas ir kt.

Estetinis plombavimas

Estetinis plombavimas- tai nepriekaištingas esamo danties formos atkūrimas plombinėmis medžiagomis. Estetinis plombavimas atliekamas ne tik tais atvejais,kai dantys yra pažeisti eduonies, bet ir tuomet kai yra nuskilę, nudilę, netaisyklingos formos padėties, įvairūs dantų pažeidimai, traumų metu nuskelti dantys, ėduonies židiniai, išretėję dantys. Visus šiuos trūkumus ištaisyti padėtų estetinio plombavimo pocedūra. Estetinis dantų plombavimas leidžia maksimaliai tausoti danties audinius, kadangi jo metu pašalinami tik pažeistieji, apimti karieso gadinantys estetinį vaizdą audiniai. Procedūrai naudojamos  aukščiausios kokybės sertifikuotos medžiagos, kurios savo savybėmis- sukibimu su dantimi, tvirtumu prilygsta natūraliems dantims.