Birželio 1 d. prasideda bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas. „Kasmet nemažai streso abiturientams kelia ne tik egzaminai, bet ir pats stojimo į aukštąsias mokyklas procesas – ne tik svarstant, kokią studijų programą pasirinkti, bet ir nerimaujant, kaip teisingai užpildyti stojimų prašymus, į ką atkreipti dėmesį bei kokių datų negalima praleisti. Juo labiau, kad įprastai kasmet turime vieną kitą naujovę“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė Dovilė Ulinskaitė.­ Ką šiemet būtina žinoti?

Iš ko susidės stojamasis balas?

Šiemet vėl nuogąstaujama, kad nuotolinis mokymasis gali turėti neigiamos įtakos mokymosi rezultatams, todėl stojimo kartelės valstybiniu mastu nuspręsta nedidinti. „Norint pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą universitetuose minimalus konkursinis balas išlieka 5,4. Bet tai nėra vienintelė sąlyga – norintiems stoti į valstybės finansuojamas vietas reikia bent 16 balų išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Svarbus bus ir bendras dalykų vidurkis“, – atkreipia dėmesį D. Ulinskaitė.

Stojant į aukštąsias mokyklas 2021 m. atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių 5 privalomų mokytis dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis bus ne mažesnis negu 7.

„Reikalingų konkursiniam balui apskaičiuoti mokomųjų dalykų sąrašas skiriasi ir priklauso nuo studijų programos, į kurią norima stoti. Skirtingų dalykų įvertinimai turi skirtingą svorį. Pavyzdžiui, stojant į technologinius ar inžinerinius mokslus svarbesnės gali būti matematika, informacinės technologijos, fizika, chemija, o renkantis socialinius ar humanitarinius – istorija, lietuvių kalba ir literatūra,“, – akcentuoja, VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė.

Tiesa, tokie reikalavimai privalomai taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamą studijų vietą. Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas gali būti priimami ir išlaikiusieji tik vieną valstybinį brandos egzaminą, bet pasiekę minimalų konkursinį balą.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad papildomi balai pridedami kai kurių nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laureatams, profesinių mokyklų absolventams, baigusiems mokyklą su pagyrimu, taip pat turintiems ne žemesnį nei 9 brandos darbo įvertinimą (pirmojo ar antrojo dalyko), atlikusiems ilgalaikę savanorystę, baigusiesiems karinius mokymus arba atlikusiesiems privalomąją karo tarnybą.

Ką svarbu atlikti per bendrąjį priėmimo etapą?

Bendrasis priėmimas prasidės birželio 1 d. ir tęsis iki rugpjūčio 5 d. VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė atkreipia dėmesį, kad prašymai turi būti pildomi, teikiami ir koreguojami tik internetu per LAMA BPO sistemą.

„Abiturientams patariu rinktis studijas ir karjeros kelią pagal tai, kas jiems yra įdomu. Pildant prašymą galima įrašyti iki 9 pageidaujamų studijų programų. Pagal tokius prioritetus siūlau pildyti ir stojimų lentelę – svarbu atkreipti dėmesį į eiliškumą ir surašyti studijų programas nuo labiausiai norimos iki mažiausiai pageidaujamos. Net jei abiturientas yra nusprendęs, kur ir ką norėtų studijuoti, labai siūlau pasidomėti ir giminingomis, panašios srities studijų programomis“, – pataria D. Ulinskaitė.

Pildant prašymą būtina atkreipti dėmesį į studijų finansavimo formas: valstybės finansuojamą (VF), valstybės nefinansuojamą (VNF) ir valstybės nefinansuojamą su stipendija (VNF/ST). „Jei norima stoti tik į finansuojamas vietas, aukščiau reikėtų rašyti VF ir VNF/ST studijas. Jei į norimą programą vykdomas VNF/ST priėmimas, reikia žinoti, kad tokiu būdu bus ne šiaip mokama stipendija, o ji bus skiriama tokio dydžio, kad padengtų norminę studijų kainą. Kitaip sakant, mokėti už studijas nereikės, jei aukštosios mokyklos nustatytos studijų kainos atitinka LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas normines studijų kainas“, – akcentuoja VILNIUS TECH atstovė.

Kai kurių studijų programos reikalauja stojamųjų egzaminų. „Pildant prašymą į tas studijų programas, kurioms reikalingi stojamieji egzaminai ar testai, iš karto pateikiamas tvarkaraštis, kada ir kur reikia į tuos egzaminus atvykti. Pavyzdžiui, VILNIUS TECH renkantis orlaivių pilotavimą, skrydžių valdymą ar architektūrą bei kraštovaizdžio architektūrą reikalingas stojamasis egzaminas, testai. Pagrindinė stojamųjų egzaminų sesija vyks nuo birželio 14 d. iki rugpjūčio 2 d., tačiau priklausomai nuo egzaminų ar testų – jie gali vykti tik vieną konkrečią dieną, tad svarbu nepavėluoti įtraukti programą į savo stojimo prašymą. Tad stojantiesiems rekomenduoju kuo anksčiau užsiregistruoti LAMA BPO informacinėje sistemoje ir pateikti stojimo prašymą, kad laiku sužinotų apie egzaminų datas ir nebūtų per vėlu juose sudalyvauti“, – atkreipia dėmesį D. Ulinskaitė.

Kvietimai studijuoti bus paskelbiami rugpjūčio 9 dieną. Sutartį sudaryti bus galima aukštosiose mokyklose arba elektroniniu būdu nuo birželio 10 d. iki rugpjūčio 12 d. 15 val.

Ką svarbu žinoti dalyvaujant papildomame priėmimo etape?

Pasibaigus pagrindiniam priėmimo etapui prasideda papildomas priėmimas. Prašymai vėl teikiami internetu LAMA BPO sistemoje, tai padaryti reikia nuo rugpjūčio 13 d. iki rugpjūčio 16 d.

Papildomo priėmimo metu bus sulaukta kvietimo studijuoti į vieną vietą. „Jei stojantysis jau dalyvavo pirmame etape ir jau sudarė VF studijų sutartį su aukštąja mokykla arba gavo studijų stipendiją, jis gali pretenduoti tik į VNF studijų vietą. Jei stojantysis su aukštąja mokykla sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį arba jeigu negavo ar nepriėmė jokio kvietimo studijuoti, tokiu atveju jis gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamą, tiek į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, taip pat ir į studijų stipendiją“, – paaiškina VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė.

Papildomo priėmimo kvietimo studijuoti paskelbimas – rugpjūčio 20 d., sutarčių sudarymas vyks rugpjūčio 21–23 d.

Galvojant apie pasirenkamas studijų programas, specialybes, karjerą, D. Ulinskaitė kviečia dar kartą pagalvoti, pasinagrinėti informaciją, įvertinti savo galimybes ir gebėjimus: „Jei kyla neaiškumų pildant prašymus, kviečiu nepalikti nežiniai savo ateities, o skambinti, rašyti ir klausti. VILNIUS TECH, kaip ir kiti universitetai, turi savo Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrą, kurių atstovai gali patarti ir padėti užpildyti prašymus teisingai“.

VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė renkantis studijas linki padaryti teisingą sprendimą, o taip pat primena, kad mokymasis nesibaigia ties universitetu: „Kad ir ką jūs mokytumėtės, kokioje srityje vėliau dirbtumėte, mokytis reikės visą gyvenimą. Mokslo pažanga, technologijos kinta be galo sparčiai, dėl to naujoves reikia nuolat sekti ir ieškoti būdų kaip jas pritaikyti savo srityje“.

Informaciją apie stojimus į atitinkamas studijų programas VILNIUS TECH galima rasti vilniustech.lt/stojantiesiems

Lietuvos krepšinio sėkmės istoriją nuolat tęsia ir kuria tūkstančiai jaunųjų krepšininkų, kurie nuo mažens kasdien treniruotėse ir rungtynėse ugdo savo gebėjimus. Tūkstančiai mokinių, dirbdami kryptingai, gali sukurti Lietuvai sėkmės istoriją ir inovacijų srityje. Ar žinote, kad dar sėdėdami mokyklos suole, mokiniai glaudžiai bendradarbiauja su universitetais ir kuria inovatyvių ateities technologijų sprendimus, paremtus, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu? Tai išbandyti gali kiekvienas.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) jau penktus metus iš eilės veikia neformaliojo ugdymo platforma, „Ateities inžinerija“ (AI), padedanti jauniesiems inovatoriams kurti savo ir visos šalies ateitį. „Kiekvienoje mokykloje įkurti šiuolaikines kūrybines dirbtuves ir jas aprūpinti įvairiausias modernias technologijas išmanančiais mokytojais nėra realu. Optimali išeitis – nuotolinis ugdymas(is), kuris pasirodė itin efektyvus ne tik pandemijos suvaržymų metu,“,– teigia VILNIUS TECH „Ateities inžinerijos“ (AI) platformos koordinatorius dr. Henrikas Mykolaitis.

Kas yra AI platforma ir kaip organizuojama jos veikla?

AI platforma nemokamai mokykloms suteikia ugdymo aplinką, šiuolaikinių inovacijų inžinerinių technologijų srityje: ugdymo turinį, įrankius, nuotolines bei kontaktines konsultacijas ir renginius. Pagal galimybes, medžiagas bei įrangą. Mokiniai gali atlikti projektinius darbus – ištirti savo aplinką, sukurti originalų produktą, išmokti vystyti verslą. Vėliau konkursuose pristatyti darbų rezultatus ir rasti kelius jų įgyvendinimui, o mokytojai – patobulinti savo kvalifikaciją.

Tipinis AI veiklos tvarkaraštis yra toks: AI sezonas prasideda rugsėjį – vyksta AI rudens sesija, kurioje aptariamos naujojo sezono tematikos ir veiklos. Po to mokyklos apsisprendžia dėl projektinių darbų (PD) tematikų, formuojamos komandos, kurios, vadovaujamos mokytojų ir padedamos AI konsultantų, renkasi temas, planuoja darbą, ieško reikalingų išteklių, dirba kūrybinėse dirbtuvėse ir savarankiškai.

AI žiemos sesijos metu, vasario mėnesį, peržiūrimi atliekami ir pristatomi jau baigti darbai. Po to tęsiamas kūrybinis darbas, vyksta nuotolinės konsultacijos, o baigti PD pristatomi gegužės mėnesio pabaigoje, AI pavasario sesijos metu.

Kiekviena mokykla AI veiklą gali pritaikyti savo ugdymo proceso poreikiams. Pavyzdžiui, jeigu ugdymo plane yra numatyti projektiniai darbai – čia galima vienu šūviu nušauti du zuikius: pasirinkti tokią temą, kad darbas būtų užskaitytas ir mokykloje, ir pristatytas AI konkurse. Be to, mokytojai, vadovaudami mokinių projektiniams darbams, tuo pačiu gali įvykdyti ir kvalifikacijos tobulinimo programą.

Kokios pagalbos mokiniai gauna iš VILNIUS TECH bendruomenės?

Į AI veiklą įsitraukę dėstytojai iš visų VILNIUS TECH fakultetų – tai garantuoja plačią galimų PD temų įvairovę. Šie dėstytojai – AI konsultantai – kuria ir tobulina metodinę medžiagą, konsultuoja PD komandų narius, organizuoja kūrybines dirbtuves ir kitus praktinius užsiėmimus VILNIUS TECH laboratorijose arba mokyklose. Pagal galimybes, medžiagomis bei įranga remia PD komandas.

Rudens sesijoje vyko praėjusio AI sezono projektinių darbų konkursas. Plačiau papasakokite apie įdomiausius, geriausiai įvertintus, daugiausiai dėmesio susilaukusius projektus.

AI rudens sesijoje buvo pristatyti PD, kurie dėl karantino suvaržymų nebuvo baigti ir pristatyti pavasarį. Iš viso 14-oje tematikų pristatyti 65 darbai, iš kurių 25 buvo pripažinti nugalėtojais tematikų arba atskirų nominacijų konkursuose.

Pavyzdžiui, Filmo kūrimo mobiliuoju įrenginių tematikoje iš keliolikos pristatytų darbų geriausiu pripažintas Vilniaus licėjaus filmas „Pievų skambesiai“, o dar kitų 8 mokyklų darbai įvertinti specialiomis nominacijomis. Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijos komanda laimėjo „Android“ programėlių kūrimo konkursą, sukūrusi programėlę, sprendžiančią mobiliuoju įrenginiu nufotografuotus SUDOKU galvosūkius, Klaipėdos r. Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos komanda, ištyrusi vietinių vandens telkinių taršą, pelnė pirmą vietą Aplinkos apsaugos tematikoje, Kėdainių šviesiosios gimnazijos komanda, sukūrusi naktinį šviestuvą su video kamera, nugalėjo Dizaino tematikos konkurse, o Tauragės Žalgirių gimnazijos komanda, ištyrusi savo mokyklos pastato energinį efektyvumą, laimėjo Darnaus pastato tematikoje. Šių ir kitų pristatytų darbų plakatus galite pamatyti čia.

Papasakokite apie šio sezono naujoves.

Šiemet atsirado nauja tematika, pavadinimu „Statyba – praktiškai“. Ji skirta toms komandoms, kurios nori savo galva ir rankomis, padedant statybų profesionalams, mokyklos teritorijoje susiprojektuoti ir pasistatyti pavėsinę, tinkančią ir mokslui, ir laisvalaikiui. Šiuo metu jau trys mokyklos pradėjo parengiamuosius darbus. Visų AI tematikų informacinius plakatus galite pamatyti čia.

Kokią įtaką projektui turėjo COVID-19 pandemija? Kaip pavyko susitvarkyti su iškilusiais nesklandumais?

COVID-19 pandemija ženkliai apsunkino darbus. Perėjimas į vien nuotolinę mokinių darbo formą mažiau paveikė individualiai atliekamus projektinius darbus, tačiau dauguma komandinių darbų iš esmės sustojo. Iš viso, per 2020 metus pavyko užbaigti apie 100 iš 180 darbų, pradėtų 2019 metais. Didžiąją dalį likusių darbų tikimės baigti šį sezoną kartu su naujai pradėtais darbais. Suprantama, kad visi laukiame galimybės tęsti  kontaktinę veiklą.

Kokiomis veiklomis dabar užsiima projekto dalyviai? Papasakokite plačiau.

Šiuo metu yra vykdoma apie 160 darbų: nuotoline forma vyksta kūrybinės dirbtuvės, individualus komandų ir jų vadovų konsultavimas ir kt. AI 5-ojo sezono žiemos sesija vyks kovo 5 d. Jos metu komandos pristatys savo vykdomų darbų eigą, jau užbaigtų darbų rezultatus.

AI projektinei veiklai nuolat reikia įrangos, medžiagų ar komponentų. Galima pasidžiaugti, kad praėjusiais metais savivaldybės iš Vyriausybės gavo papildomų lėšų mokinių neformaliajam ugdymui remti, ir dalis AI mokyklų savo savivaldybių (Alytaus m., Kėdainių, Klaipėdos r., Radviliškio, Šiaulių m., Švenčionių, Tauragės ir Vilniaus m.) konkursuose laimėjo lėšų savo AI veiklai stiprinti. Tai – sektinas pavyzdys, tačiau tokios projektinės veiklos finansavimo klausimas aktualus yra visada.

Kaip manote, kodėl reikia domėtis šiuolaikinėmis technologijomis?

Technologijos keičiasi sparčiai – pasaulio ekonomikos forumo ekspertai dar 2016 m. įžvelgė, kad du trečdaliai dabartinių pirmokų, atėję į darbo rinką dirbs darbus, kurie savo turiniu visiškai skirsis nuo dabartinių darbų, o šiuo metu dar visai neegzistuoja. Dauguma daiktų ir paslaugų, kuriomis jie naudosis, dar nesukurta. Inovatoriams yra ir bus ką veikti, o pradėti tam rengtis reikia jau dabar.

Kaip paskatinti jaunus žmonės jomis domėtis aktyviau?

Mokytojų teigimu, maždaug 10 proc. mokinių turi polinkį technologijoms ir techninei kūrybai, o tai yra 10-15 tūkst. mokinių, besimokančių 7-12-ose klasėse. Mes turime jiems laiku sudaryti sąlygas ir paskatinti tuos polinkius ugdyti, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena ar mokosi. Būdų, kaip jauną žmogų sudominti technine kūryba yra ne vienas. Vienas geriausių – parodyti pavyzdį, ateities perspektyvą ir leisti pabandyti pačiam. Dalis vaikų į šią veiklą ateina savarankiškai, tačiau daugumai šį kūrybos norą uždega mokytojai.

Kalbant bendrai, kokios optimalios priemonės, stiprinant inovatorių ugdymą Lietuvoje?

Krepšinio pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad vien mokyklinių fizinio lavinimo pamokų nepakanka, norint išugdyti krepšinio profesionalus. Tam reikalinga visa ugdymo ekosistema, ir ji egzistuoja. Panaši kryptingo masinio ugdymo ekosistema reikalinga ir Lietuvos ateities inovacijų sričiai, nes šiuo metu, pavyzdžiui, kalbant apie neformaliojo vaikų švietimo krepšelių lėšų paskirstymą, techninei kūrybai tenka tik 5-6 proc. metinio biudžeto – beveik 8 kartus mažiau negu krepšiniui.

Vyriausybė akcentuoja šalies inovacinių gebėjimų stiprinimo svarbą, ir reikia tikėtis, kad jos darbų plane atsiras ir priemonės, leidžiančios sukurti atvirą masinę mokinių inovacinių gebėjimų nuotolinio ugdymo platformą, kuri efektyviai papildytų kitas kontaktines ugdymo iniciatyvas, pavyzdžiui, kuriamus STEAM atviros prieigos centrus.

Tokia platforma suteiktų papildomas galimybes visų Lietuvos mokyklų mokiniams gilinti savo žinias kūrybingumo, inžinerijos, kitų STEAM dalykų ir verslumo srityse, jas integruoti ir taikyti realių problemų sprendimui. Platforma būtų atvira visiems ugdymo paslaugų teikėjams, įskaitant ir mokytojus, mokslo arba verslo profesionalus, parengusiems nacionaliniu lygiu akredituotas neformaliojo ugdymo programas. Tokios platformos prototipu galėtų būti jau 5-tus metus sėkmingai veikianti VILNIUS TECH „Ateities inžinerijos“ platforma.

Šiuo metu AI platformoje, savo ugdymo poreikių ir galimybių ribose, sėkmingai dirba daugiau kaip 60 mokyklų, atstovaujančių beveik pusę Lietuvos savivaldybių. Mes siekiame plėsti šių mokyklų ratą, ir, nors mūsų pajėgumai riboti, priimsime ir naujas mokyklas, norinčias įsitraukti į AI veiklą.

Daugiau informacijos galima rasti čia.

Alekso Jauniaus nuotrauka.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) psichologė Gintė Gudzevičiūtė

Pasibaigus didžiosioms metų šventėms besimokantiems baigiasi semestrai ir prasideda atsiskaitymai, sesija. Laikas, kai jie turi daug egzaminų ir kitų, nuo praėjusių metų likusių darbų. Nenuostabu, kad kai kuriems šis metas asocijuojasi su stresu, įtampa, bemiegėmis naktimis, laiko planavimo problemomis ar nuovargiu. Vieni sesijai, egzaminams ir atsiskaitymams ruošiasi iš anksto, kitus ji tarsi užklumpa netikėtai. Tačiau gerai tai, kad sesija – laikinas laikotarpis, kuriam pasiruošti galima iš anksto. Šis atsiskaitymų metas sutampa ir su karantino laikotarpiu, kuris be įprastos sesijos įtampos, atneša ir kitų išgyvenimų. Kaip šį laikotarpį galima palengvinti?

Karantino žala psichologinei savijautai – kokia ji?

Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija veikia žmonių psichologinę savijautą, darbingumą, produktyvumą, įpročius. Dirbdama VILNIUS TECH, karantino metu iš studentų vis dažniau girdžiu, kad dėl šiuo metu susiklosčiusių aplinkybių, vis dažniau apima apatija, atbukimo jausmas, mažėja motyvacija, sunkiau susikaupti ar išlaikyti dėmesį ties atliekama veikla. Mokytis sunkiau ir tiems, kuriems iki šiol mokymosi sunkumų kildavo rečiau.

Karantino metu būdingi ir emocijų svyravimai: nerimo protrūkiai, padidėjęs dirglumas, prislėgta nuotaika, negalėjimas atsipalaiduoti. Tiesa, karantinas ne visus veikia neigiamai. Kai kurie džiaugiasi, jog gali mokytis nuotoliniu būdu, turi daugiau laisvo laiko, kurį gali panaudoti ruošdamiesi atsiskaitymams ar kitoms veikloms. Kiti karantino metu teigia atgaivinę santykius su draugais, su jais bendraudami nuotoliniu būdu.

Sesija, egzaminai, atsiskaitymai karantino metu gali būti lengvesni tiems moksleiviams, kurie daug dirbdami prie kompiuterio randa būdų ilsėtis be jo: daugiau juda, pakeičia aplinką, išeina į gryną orą, laikosi miego režimo, bendrauja su kitais.

Kaip karantino sąlygomis derinti mokymąsi ir poilsį?

Šiuo sunkesniu laikotarpiu, ypač naudinga ne tik mokytis ir stengtis dėl rezultatų, bet ir pasirūpinti savimi: sukurti sau tokią aplinką ir rutiną, kad lengviau būtų galima rasti resursų poilsiui.

Pertraukos ir mankšta. Dienos eigoje, dirbdami ar mokydamiesi prie kompiuterio, darykite pertraukas. Jų metu atsitraukite nuo darbo vietos, atlikite kelis mankštos, raumenų atpalaidavimo pratimus. Atliekant fizinę veiklą galima suaktyvinti kraujotaką, tuomet mažėja mieguistumas. Mankštai skirti per daug laiko nebūtina, bet po kelių tokių pertraukų, bus lengviau sutelkti dėmesį dirbant, jausite mažiau įtampos kūne.

Susikurkite dienotvarkę, planuokite laiką. Planuojant dieną ar net savaitę, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į darbus ir užduotis, kurias reikia padaryti, bet įtraukti ir pertraukėles, numatyti, kada skirsite laiko poilsiui, kada eisite miegoti, o kada kelsitės. Miego laiką planuoti naudinga, siekiant, kad jis būtų reguliaresnis. Suaugusiam asmeniui rekomenduojama miegoti 7–9 valandas. Miegant per ilgai, gali kilti priešingas efektas – nuovargis ir mieguistumas.

Jeigu darbų daug, jie kelia nerimą, galite pasidaryti ir jų sąrašą, nuspręskite, kurių iš užduočių tą dieną tikrai neatliksite. Tuomet bus galima mažiau blaškytis ir skirti dėmesį tik prioritetiniams darbams.

Motyvacija. Daugelis besimokančiųjų teigia, kad sunkiausia mokytis tuomet, kai dingsta motyvacija, sunku prisiversti imtis darbų. Motyvacija sumažėja ir susidūrus su daugiau darbo reikalaujančiu dalyku, ar tuomet, kai kamuoja nerimas, jog nepavyks išmokti, laiku atsiskaityti. Kartais žmonės motyvacijos laukia tarsi įkvėpimo ar iš dangaus nusileidžiančio smalsumo, intereso studijoms.

Tokiu būdu laukiant motyvacijos, ji gali ir neaplankyti. Padėti sau galime patys: prisėsti prie darbų, pernelyg ilgai tos motyvacijos nelaukdami. Kartais, kai tam tikram dalykui išmokti gali prireikti ir 10 valandų, baisu ir pradėti mokytis.

Vienas pratimas gali palengvinti tokią situaciją: skirkite kuriam nors darbui atlikti tik 15 minučių (pavyzdžiui, 15 minučių skaitykite užrašus arba knygą, 15 minučių skirkite uždavinių sprendimui). 15 minučių darbas neatrodo toks bauginantis, bus lengviau prisėsti prie darbų. O per tas 15 minučių „apšilimo“ ne retai atsiranda smalsumas, noras skirti dar šiek tiek minučių. Dažnai aplanko ir noras dirbti toliau.

Užduotys karantino metu – misija įmanoma?

Iš studentų girdžiu ir tai, kad kartais jie tarsi diskutuoja su savimi ar verta pradėti mokytis, daryti užduotis dabar. Gal geriau vakare, o gal po to, kai susitvarkys namus, kai sužais dar vieną kompiuterinį žaidimą ir t.t. Tokie proto žaidimai – labai žmogiškas, natūralus būdas išvengti to, kas sunku, nemalonu ar gali pareikalauti resursų.

Atpažinus savyje tokį vidinį dialogą, galima nusišypsoti, suploti ar kitaip sureaguoti ir atkreipti dėmesį į tokį proto žaismą, neskiriant laiko tolesniam derėjimuisi su savimi, o tiesiog suskaičiuoti iki penkių ir imtis darbo. Galime savęs paklausti: už ką ateities tu, sau padėkosi rytoj?

Norėdami save motyvuoti, galite pagalvoti, kuo šis pasiruošimas gali būti naudingas: galite stengtis tam, kad įgytumėte naujų žinių ir įgūdžių, gal mokymosi medžiaga jums yra įdomi, o įgytos žinios pravers ateityje? Nuo to, kas mus įkvepia stengtis, gali keistis požiūris į darbą, ruošimąsi. Nuo to gali pasikeisti ir streso pojūtis.

Savęs palaikymas. Dienos pabaigoje nepamirškite sau padėkoti už dieną. Už tai, kad pavyko ryte atsikelti iš lovos, imtis darbų, mokytis, atlikti tam tikras užduotis. Svarbu padėkoti ir už pastangas rūpintis savimi. Konsultacijų metu girdžiu, kad žmonėms save kaltinti ar kritikuoti – labai paprasta. Žmonės patys nepastebi, jog tai daro, bet jų nuotaika nuo to blogėja.

Svarbu vis dažniau atkreipti dėmesį į tai, ką žmogus sako sau. Verta galvoti ne apie tai, už ką save pakritikuoti, bet empatiškai nusiteikus pasvarstyti, už ką save pagirti, padėkoti, o kur dar pasistengti. Naudinga su savimi kalbėti taip, kaip kalbėtumėte su geriausiu draugu, kuris jums rūpi ir kurį palaikote.

Rūpinimasis savimi. Įtemptu laikotarpiu dera nepamiršti pasirūpinti ir savo psichologine gerove. Kartais verta peržiūrėti ir sumažinti reikalavimus sau, būti mažiau kritišku. Naudinga daugiau kalbėtis su artimaisiais ir draugais telefonu ar internetu. Savo kylančius jausmus ir patiriamus pojūčius galima išrašyti ant popieriaus, medituoti, išbandyti įvairius atsipalaidavimo pratimus, kurių galima rasti internete ar knygose.  Norint pasirūpinti savo psichologine savijauta galima kreiptis į psichologą nuotolinei konsultacijai.