Verslo planas nėra mažas popierėlis. Jame daug dalių. Apie tai, iš ko susideda visas „didelis popierius“, skaitykite toliau.

Bet pirmiausia – nuo ko pradedamas verslas? Tikriausiai nėra vieno tikslaus atsakymo. Kai kuriais atvejais idėja ateina spontaniškai, kai kada idėjos būna subrandintos. Kuris variantas geresnis? Vėlgi būtų sunku atsakyti vienareikšmiškai. Tačiau tikėtina, kad subrandinta idėja bus stabilesnė ir verslo pradžia bus sėkmingesnė. Bet teisybės dėlei reikia pasakyti, kad tai tik prielaidos, viskas priklauso nuo daugybės veiksnių.

Vadinasi, situacija sunkiai nuspėjama? Štai čia ir atsiskleidžia, koks svarbus yra verslo planas. Jis leidžia maksimaliai tiksliai vertinti situaciją. Toks dokumentas vertinamas kaip patogiausias būdas. Svarbu, kad jis sistemiškas – nereikia bandyti visko aprėpti iškart. Atskiros dalys – patogus dokumento suskaidymas.

Norite argumentuoti savo sumanymą? Norite išsiaiškinti, ar prognozės realios? Apskaičiuoti lėšų poreikį? Apskritai įvertinti, kokios yra norimo verslo perspektyvos? O gal įvertinti investicijų riziką? Tai ir dar daugiau klausimų išsprendžiama sudarant verslo planą.

Verslo planas pasižymi sistemiškumu. Iš pradžių apibrėžiama „kas esame?“, tada mąstoma apie kryptį – 1) kur einama, 2) kuo norima tapti. Nors iš pažiūros atrodo, kad tai elementaru, kad neverta eikvoti laiko, labai klystama. Pabandžius atsakyti į minėtus klausimus suprantama, kad jie naudingi, suteikiantys aiškumo ir padedantys įsijausti.

Rekomenduojama, kad plane būtų aptariama rinkos analizė, SSGG analizė, strategija, taktika (apimanti viziją, tikslą ir uždavinius), finansiniai aspektai, rinkodara. Siekiant dar daugiau aiškumo rašoma ir santrauka.

Galbūt keista, tačiau neretai kaip tik santrauka atrodo kaip sudėtinga misija. Ką nurodyti? Turi būti išdėstytos priežastys. Kodėl rengiamas verslo planas? Be šios informacijos reikėtų pateikti glaustą įmonės charakteristiką. Kokia įmonės veikla, koks dydis, koks kapitalas ir koks darbuotojų skaičius? Tai dar ne viskas. Svarbu apibūdinti, kokias prekes planuojama gaminti, kokią naudą gautų vartotojai, koks pelnas prognozuojamas. Visa tai galėtų būti įvardijama kaip prielaidų menas.

Kaip pristatyti įmonę? Nieko pernelyg sudėtingo, bet ir ne „tep lept“. Pateikiama bendra informacija (nurodomi kontaktai, įmonės steigėjai, vadovas). Kokie įmonės istorijos faktai yra svarbiausi (ne tik steigimo tikslai, bet ir aplinkybės, rezultatų pokyčiai). Žinoma, svarba teikiama dabartinės situacijos pristatymui (kiek ir ko numatoma gaminti ar kokias paslaugas planuojama teikti).

Susikoncentruojama ne tik į įmonę, bet ir į rinką. Kaip ją apibūdintumėte? Koks klientų skaičius tikėtinas? Kokia paklausa dabartyje ir koks augimas tikėtinas ateityje? Gilinamasi ir į tai, kiek rinkos užėmę konkurentai. Ar jūsų prekės (paslaugos) kuo nors ypatingos? Kokiomis išskirtinėmis ypatybėmis jos pasižymi?

Tai tikrai ne viskas. Pavyzdžiui, SSGG analizė – priemonė išanalizuoti idėjos silpnąsias ir stipriąsias puses. Kokios sąlygos įmonei naudingos ir nenaudingos? SSGG analizė padeda ne tik susikoncentruoti į savo veiklą, bet ir apžvelgti rinką.

Strategija, tikslų apibrėžimas ir kitos dar nepaminėtos plano dalys – geri orientyrai norint vystyti verslą. Verslo planas yra nepamainomas. Tai tinkami žodžiai norint apibūdinti dokumento reikšmę. Prireikia nemažai laiko ir pastangų jį rengiant, tačiau sudarymas ne tik naudingas, bet ir rekomenduojamas.