Studijos

Regionų balsas. Iššūkis švietimui – Kaip regionų mokyklos sprendžia mokytojų trūkumo klausimą?

Published on

Lietuvos švietimo sistema šiuo metu išgyvena esminių transformacijų laikotarpį, tačiau po skambiomis reformų antraštėmis slepiasi opi kasdienybė. Kol didmiesčių gimnazijos kovoja dėl reitingų viršūnių, provincijos ugdymo įstaigos susiduria su kur kas egzistenciškesniu klausimu: kas stovės prieš klasę rugsėjo 1-ąją? Šiandien regiono naujienos vis dažniau mirga ne tik nuo pranešimų apie pasiekimus, bet ir nuo atvirų darbo skelbimų, kuriuose mokytojams siūlomos neeilinės privilegijos – nuo tarnybinių automobilių iki solidžių vienkartinių išmokų.

Statistika – skaičiai, verčiantys sunerimti

Mokytojų trūkumas Lietuvoje nebėra tik prognozė – tai faktas, kurį pagrindžia skaičiai. Remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, 2024–2025 mokslo metų pradžioje šalyje trūko daugiau nei 600 mokytojų, o didžiausia šio trūkumo koncentracija stebima būtent rajonų savivaldybėse.

Ypač kritinė situacija susiklostė su gamtos mokslų ir tiksliųjų mokslų specialistais:

  • Matematika: maždaug 25 % regionų mokyklų matematikos pamokas veda pensinio amžiaus pedagogai arba kitų dalykų specialistai, persikvalifikavę skubos tvarka.
  • Fizika ir chemija: kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Skuodo ar Ignalinos, vienas fizikos mokytojas priverstas dirbti per 3–4 skirtingas mokyklas, kad užpildytų etatą ir užtikrintų programos įgyvendinimą.
  • Amžiaus cenzas: statistika rodo, kad beveik 50 % Lietuvos pedagogų yra vyresni nei 50 metų. Regionuose šis rodiklis dar aukštesnis – kai kuriose kaimo vietovėse vidutinis mokytojų amžius siekia 56 metus.

Savivaldybių strategijos – kova dėl „galvų“

Suprasdamos, kad be mokytojų jų kraštas praras patrauklumą jaunoms šeimoms, savivaldybės imasi iniciatyvos. Tradicinio atlyginimo, kurį nustato valstybė, nebeužtenka, todėl regionų lyderiai kuria savas skatinimo sistemas.

Akmenės, Tauragės ar Jonavos rajonai tapo pavyzdžiais, kaip galima konkuruoti su didmiesčiais. Čia naujai atvykstantiems trūkstamų specialybių mokytojams siūlomi „motyvaciniai paketai“, kurių vertė siekia nuo 5 000 iki 30 000 eurų. Tai gali būti vienkartinė įsikūrimo išmoka, būsto nuomos kompensacija arba studijų paskolų padengimas. Kai kurios savivaldybės žengia dar toliau – siūlo pilną finansavimą magistro studijoms ar persikvalifikavimo kursams, jei specialistas įsipareigoja rajone dirbti bent penkerius metus.

Eksperto įžvalga – krizė ar galimybė?

Švietimo ekspertai pabrėžia, kad vien piniginės injekcijos problemos neišspręs. Reikia keisti požiūrį į pedagogo darbo sąlygas ir krūvį.

„Mokytojų trūkumas regionuose yra ne tik švietimo, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Jei vaikas mažame miestelyje negauna kokybiško fizikos ar anglų kalbos išsilavinimo, mes užprogramuojame nelygybę visam jo gyvenimui. Sprendimas slypi ne tik išmokose, bet ir bendruomenės palaikyme, mažesnėse klasėse ir galimybėje mokytojui jaustis vertinamam vietos inteligentu,“ – teigia edukologijos mokslų daktarė Vilija Salienė.

Hibridinis mokymas ir „keliaujantys mokytojai“

Kol laukiama naujos pedagogų kartos, regionų mokyklos eksperimentuoja. Viena iš naujovių – jungtinis mokymas pasitelkiant technologijas. Jei mažoje mokykloje nėra chemijos mokytojo, mokiniai dalyvauja nuotolinėse paskaitose, kurias veda stipriausi šalies pedagogai, o vietoje esantis asistentas padeda atlikti laboratorinius darbus.

Taip pat populiarėja „keliaujančio mokytojo“ modelis. Savivaldybės kompensuoja kuro išlaidas specialistams, kurie sutinka važinėti tarp kelių gyvenviečių. Nors tai didina mokytojo nuovargį, tai kol kas lieka vienintele išeitimi norint išlaikyti mokyklų tinklą gyvą.

Bendruomenės vaidmuo – svetingumas kaip jėga

Įdomu tai, kad kai kurios jaunos šeimos, pasitraukusios iš didmiesčių į provinciją (apie ką dažnai rašo regiono naujienos), atsiveža ir pedagogo kvalifikaciją. Vietos bendruomenės stengiasi tokius žmones integruoti itin sparčiai – padeda rasti darželius vaikams, įtraukia į vietos renginius, sukuria emocinį komfortą, kurio trūksta anonimiškame didmiestyje.

Mažesnėse klasėse mokytojas gali skirti individualų dėmesį kiekvienam mokiniui. Tai tampa svariu argumentu jauniems specialistams, kurie bėga nuo didmiesčių klasių pertekliatumo ir triukšmo. Dirbti su 12 mokinių klasėje yra kokybiškai kita patirtis nei su 30, ir šis argumentas vis dažniau nusveria svarstykles regiono naudai.

Ateities prognozės – valstybės ir savivaldos partnerystė

Ilgalaikėje perspektyvoje regionų mokyklų išlikimas priklausys nuo to, ar pavyks sėkmingai įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Jos tikslas – sukurti modernius ugdymo centrus regionuose, kurie savo įranga ir aplinka nenusileistų geriausioms Vilniaus licėjaus klasėms. Kai mokykla tampa modernia erdve su šiuolaikinėmis laboratorijomis ir poilsio zonomis, ji tampa patraukli ne tik mokiniui, bet ir darbuotojui.

Tačiau statistika lieka negailestinga: jei stojančiųjų į pedagogines studijas skaičius nedidės drastiškai, po penkerių metų regionuose galime pamatyti dar didesnę mokyklų tinklo traukimąsi. Todėl dabar kiekviena savivaldybė kovoja už savo ateitį čia ir dabar.

Mokytojų trūkumo klausimas regionuose yra sudėtingas galvosūkis, reikalaujantis ne tik finansinių resursų, bet ir kūrybiškumo bei bendruomeniškumo. Tai kova už regionų gyvybingumą. Kiekvienas naujas mokytojas, nusprendęs įsikurti mažame miestelyje, yra maža pergalė, nešanti šviesą ir viltį visai vietos bendruomenei. Regionų balsas šiuo klausimu aiškus: švietimas yra pamatas, ant kurio stovi visos kitos sritys – nuo verslo iki kultūros. Tad investicija į mokytoją šiandien yra sėkmingo regiono garantas rytoj.

Investicija į ateitį: kelias į privačią mokyklą prasideda anksti

Published on

Tėvai vis dažniau ieško kokybiško ugdymo sprendimų. Privačios mokyklos tampa patraukliu pasirinkimu tiems, kurie nori, kad jų vaikai gautų ne tik žinias, bet ir individualų dėmesį bei vertybinį pagrindą. Kalbos apie ugdymą dažnai prasideda tik tada, kai artėja pirmoji klasė, bet ar tai nėra per vėlu? Ugdymo specialistai sutinka – vaiko pasirengimas mokyklai prasideda kur kas anksčiau nei perkant kuprinę ar rašiklius.

Bet ar galima vaiką paruošti privačiai mokyklai dar prieš jam peržengiant klasės slenkstį? Tikrai taip! Investicijos į vaikų švietimą nuo mažų dienų gali ne tik sustiprinti jų žinias, bet ir suformuoti pasitikėjimą savimi, gebėjimą bendrauti, mokytis bei prisitaikyti. Privačios mokyklos ieško ne tobulų mokinių, o smalsių, aktyvių ir pasirengusių augti kartu su aplinka. Tad nuo ko pradėti tą pasiruošimą?

Kodėl verta pradėti nuo mažens?

Galvojate, kad apie mokyklą dar anksti? Ne visai. Vaiko mąstymas ir pasaulio suvokimas formuojasi dar pirmaisiais metais. Ankstyvas investavimas į ugdymą reiškia ne tik pinigus, bet ir laiką, dėmesį, pasirinktas veiklas.

Jau 2–3 metų vaikai gali lankyti ugdymo grupes, kuriose ugdomi jų socialiniai įgūdžiai, smulkioji motorika, dėmesys, kalba. Tokie gebėjimai – puikus pagrindas mokyklai.

Ką iš tikrųjų reiškia „investuoti“?

Investicija nebūtinai turi būti finansinė. Tai gali būti:

  • laikas skaitant kartu su vaiku
  • kokybiški lavinimo žaislai
  • lankymasis muziejuose, spektakliuose, edukacinėse programose
  • kalbų mokymasis žaidimo forma
  • emocinis saugumas ir pastovumas šeimoje

Svarbiausia – kryptingumas ir nuoseklumas. Viskas, ką duodate vaikui šiandien, atsilieps rytoj.

Kaip atrodo stojimo procesas į privačią mokyklą?

Priklausomai nuo mokyklos, reikalavimai skiriasi. Tačiau dažniausiai:

  • vyksta pokalbis su vaiku ir tėvais
  • vertinami vaiko socialiniai įgūdžiai, gebėjimas susikaupti, bendravimas
  • kai kur – atliekamos paprastos užduotys (skaičiavimas, raidės, piešimas)
  • gali būti vertinama vaiko emocinė branda ir gebėjimas būti grupėje

Jeigu vaikas nuo mažens ugdomas įvairiapusiškai – šis procesas tampa ne iššūkiu, o maloniu nuotykiu.

Ką sako specialistai?

„Tėvai dažnai klausia, ar verta leisti vaiką į papildomas veiklas jau darželyje. Atsakymas – taip, bet svarbiausia ne kiekis, o kokybė. Vaikui turi būti įdomu, kitaip tai bus stresas, o ne pažanga“, – pasakoja edukologė Rasa.

Taip pat svarbu nepamiršti: vaiko laimė – ne pažymiuose, o jo smalsume. Jeigu jis domisi pasauliu, klausia, tyrinėja – vadinasi, kelias į mokslus jau atvertas.

Kaip pasirinkti tinkamą privačią mokyklą?

Lietuvoje veikia ne viena dešimtis privačių ugdymo įstaigų. Kiekviena jų turi savo filosofiją, programą, mokymo metodus. Kaip atsirinkti?

  • lankykitės atvirų durų dienose
  • klauskite apie mokyklos vertybes, metodiką, kasdienybę
  • stebėkite mokinių ir mokytojų bendravimą
  • pasikalbėkite su kitais tėvais

Gera mokykla – ta, kuri „auga“ kartu su vaiku, o ne tik reikalauja rezultatų.

Vaiko sėkmė prasideda nuo smalsumo, kurį galima auginti kiekvieną dieną. Privačios mokyklos ieško ne „paruoštų robotukų“, o aktyvių, atvirų vaikų. Todėl investuokime ne tik į žinių kalimą, bet ir į vaikystės džiaugsmą. Kelias į gerą mokyklą – tai ne sprintas, o švelni kelionė nuo pirmųjų žingsnių.

Norite sužinoti daugiau apie privačias mokyklas Vilniuje ir Kaune? Apie „Pažinimo medį“ sužinosite jų internetinėje svetainėje.

Profesorius Rimas Norvaiša: matematikos mokymas ir egzaminai – tarp reformų ir realybės

Published on

Kiekvienais metais matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) rezultatai ir patys egzamino organizavimo pokyčiai kelia daug diskusijų ir nerimo švietimo bendruomenėje. Šiais metais matematikos egzaminą išplėstiniu lygiu išlaikė 84,5 proc. abiturientų, o bendruoju kursu – 57,1 proc., tačiau prireikė tiek moksleivių protesto, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimo indeksuoti rezultatus.

 Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) prof. hab. dr. Rimas Norvaiša dalijasi savo vertinimais apie egzaminų sistemą, mokymo problemas ir galimus sprendimus.

Naujos stojimo į aukštąsias mokyklas taisyklės ir egzaminų sistema

Šių metų naujovė – padidinti stojamųjų balų reikalavimai universitetams ir kolegijoms. Buvo tikimąsi, kad tai paskatins mokinius rimčiau ruoštis matematikos egzaminui. Tačiau, kaip pastebi prof. R. Norvaiša, mokymo kokybė nepakito, o apie ją net nebuvo kalbama. Be to, šiemet egzaminai vyko pagal naują, išskaidytą sistemą, kuri dėl organizacinių problemų buvo kritikuojama.

„Nuo šių metų padidinti stojamųjų balų reikalavimai – stojant į Lietuvos universitetus VBE įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne žemesnis nei 50 balų, o stojant į kolegijas – ne žemesnis nei 41 balas. Ši aplinkybė mokiniams turėjo tapti papildomu motyvu siekti aukštesnių matematikos rezultatų, tačiau tai nepaskatino ir švietimo politikos ekspertus keisti mokymo kokybės, apie tai net nebuvo kalbama.  Antra, šių metų abiturientai pirmą kartą egzaminus laikė pagal išskaidytą sistemą, kuri dėl organizavimo trūkumų taip pat vertinama kritiškai“,  – teigia VU MIF profesorius R. Norvaiša.  

Mokytojų trūkumas ir programos problemos

Mokyklos tinkamai neparuošia mokinių matematikos egzaminams – mokymas orientuotas ne į matematikos supratimą, o į pasirengimą egzaminui, kas neigiamai veikia mokymo kokybę. Tinkamam pasiruošimui trukdo nepakankamas kvalifikuotų mokytojų skaičius ir kokybiškos metodinės medžiagos stygius.

„Viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie matematikos mokytojų trūkumą, dėl kurio kartais nevyksta pamokos, o dalį jų veda nepakankamai kvalifikuoti specialistai. Situaciją dar labiau apsunkina metodinės medžiagos stygius – iki šiol 8 ir 12 klasėms nėra vadovėlių pagal atnaujintą programą. Pats programos parengimas yra nekokybiškas – joje gausu trūkumų, daug nesusijusių ir skirtingų temų. Į programą įtrauktos tokios sritys kaip informatika, finansai ir pan., todėl ji yra perkrauta, o mokytojams pritrūksta laiko nuosekliam dalyko dėstymui. Švietimo ministerijos paskirta ir mano vadovaujama penkių matematikų grupė šią programą įvertino neigiamai“, – pasakoja profesorius.

Ar egzaminai vertina tai, ko iš tiesų mokoma?

Pasak R. Norvaišos, bet kokie jų pokyčiai turi būti derinami su mokymo turinio ir metodikos pokyčiais. Taip pat svarbu, kad egzaminų kaita būtų planuojama kartu su mokytojų rengimu ir pasirengimu šiems pokyčiams. 

„Viena iš galimų pokyčių krypčių – mokinių mąstymo disciplinos ugdymas matematikos kontekste, ypač lavinant matematinio įrodinėjimo gebėjimus. Vis dėlto, daugelis mokytojų patys neturi šių gebėjimų, todėl kol kas sudėtinga kalbėti apie esminius pokyčius egzaminų užduočių lygyje“, – teigia R. Norvaiša.

Egzaminų pobūdis dažnai orientuotas į standartinių užduočių sprendimą, todėl jie dažnai atspindi ne žinias, o mokinių atminties galias. 

„Egzaminai tampa loterija: jei pavyksta atpažinti užduotį ir prisiminti sprendimo būdą – pasisekė“, – komentuoja profesorius.

Kalbėdamas apie technologijų, ypač dirbtinio intelekto, vaidmenį švietime, jis pabrėžia, kad šios priemonės gali didinti mokinių motyvaciją, tačiau šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, jog jos gerina mokymosi rezultatus labiau, nei tradiciniai metodai. 

„Yra pavojus, kad technologijų naudojimas pervertinamas, o pagrindinės mokomojo dalyko turinio gylio problemos lieka neišspręstos“, – įspėja jis.

„Nematytos formulės“ – mokymo sistemos simptomai

Anot profesoriaus, tarpiniai egzaminai turėtų atskleisti mokinio spragas ir padėti koreguoti mokymo procesą, o baigiamieji egzaminai – įvertinti sukauptas žinias, t. y. bazines kompetencijas, tokias kaip mąstymo gebėjimai. Tačiau dabartinėje programoje atsisakyta lavinti bazines ir dalykines kompetencijas, sutelkiant dėmesį į bendrąsias, todėl mokymas išlieka paviršutiniškas.

„Dažnai girdime moksleivių skundus, kad egzaminuose pateikiamos „formulės, kurių jie niekada nematė“. Tai gali būti ne tik mokymo spraga, bet ir platesnė sistemos problema. Dažniausiai tai rodo, kad matematika mokoma paviršutiniškai, o nedideli pakeitimai formulėse ar formuluotėse lieka neatpažinti. Tai yra gilesnė problema už mokymo arba egzamino spragas. Tai visos matematikos mokymo sistemos problema, nes mokyklose mokoma „supaprastinta“ matematika“, – teigia profesorius.

Profesorius Rimas Norvaiša ragina švietimo sistemą sutelkti dėmesį į moksliniais tyrimais grindžiamų sprendimo priėmimo praktikos bei kvalifikuotų mokytojų rengimo sistemos kūrimą. Tai, jo nuomone, yra būtina sąlyga esminiams pokyčiams tiek mokymo procese, tiek egzaminų sistemoje.

10 medžių, augančių Lietuvos miškuose

Published on

Lietuva išsiskiria turtingais miškais, kurie dengia beveik trečdalį šalies teritorijos. Šie miškai formuoja unikalų ekosistemų mozaiką, kurioje auga daugiau nei 30 vietinių medžių rūšių. Miškų sudėtis formuojasi dėl palankių klimato sąlygų, įvairios geologinės sandaros ir skirtingų dirvožemių tipų, kurie leidžia augti tiek spygliuočiams, tiek lapuočiams medžiams.

Lietuvos miškų sudėtis formuojasi per šimtmečius, o medžių augimo procesai yra tokie pat nuoseklūs kaip statymai internetu – rezultatai matomi ne iš karto, bet laiko eigoje. Kiekvienas medžių tipas atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, formuodamas gyvenamąją aplinką gyvūnams, paukščiams ir kitiems augalams. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur daugelis veiklų vyksta skaitmeniniame formate, pavyzdžiui, statymai online, miškų ekosistemos išlieka nepakeičiamu gamtos paveldu.

Spygliuočiai medžiai

1. Paprastoji pušis (Pinus sylvestris)

Paprastoji pušis – vienas ryškiausių Lietuvos miškų simbolių, užimantis apie 35 procentus visų miškų plotų. Šis medis pasižymi charakteringa oranžinės spalvos žieve viršutinėje kamieno dalyje ir pilkšva žieve apačioje. Pušis gali augti iki 40 metrų aukščio ir gyventi daugiau nei 500 metų.

Pušis puikiai prisitaiko prie skirtingų augimo sąlygų, todėl auga tiek sausuose smėlynuose, tiek drėgnose vietose. Šis medis formuoja grynuosius pušynus arba auga kartu su kitais spygliuočiais. Pušies mediena vertinama statyboje ir baldų pramonėje dėl savo tvirtumų ir gražios tekstūros.

2. Paprastoji eglė (Picea abies)

Eglė užima antrą vietą pagal paplitimą Lietuvos miškuose, sudarydama apie 20 procentų miškų plotų. Šis medis pasižymi kūgiška vainiku ir žemyn kybančiomis šakomis. Eglės gali augti iki 50 metrų aukščio ir gyventi 300-400 metų.

Eglės mėgsta drėgnas, derlingas dirvožemius ir dažnai auga upelius bei ežerų pakrantėse. Šie medžiai formuoja tamsius, tankius miškus, kuriuose susidaro sąlygos kitoms augalų rūšims. Eglės mediena plačiai naudojama popieriaus pramonėje ir statyboje.

3. Europinis maumedis (Larix decidua)

Maumedis išsiskiria iš kitų spygliuočių tuo, kad rudenį nuleidžia spyglius, kurie prieš nukrisdami pagelsta. Šis medis Lietuvoje auga retėliau, bet yra vertinamas dėl greitai augančios ir tvirtos medienos. Maumedis gali pasiekti 30-40 metrų aukštį.

Maumedžio mediena pasižymi aukštu atsparumu puvimui, todėl ji naudojama lauko konstrukcijoms ir laivų statybai. Šis medis gerai auga įvairiose dirvose, bet mėgsta šviesias vietas.

Lapuočiai medžiai

4. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur)

Ąžuolas – vienas seniausių ir didžiausių Lietuvos miškų medžių, galintis gyventi daugiau nei 1000 metų. Šie medžiai gali augti iki 40 metrų aukščio ir 2 metrų skersmens. Ąžuolas pasižymi stora, gilia rievuota žieve ir charakteringais lapais.

Ąžuolai auga derlingose, gerai drenuotose dirvose ir formuoja didingus medynus. Šie medžiai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje – jų gilios šaknys stiprina dirvožemį, o gilės ir lapai maitina daugelį gyvūnų rūšių. Ąžuolo mediena laikoma viena brangiausių ir naudojama aukštos kokybės baldams bei statyboms.

5. Paprastasis uosis (Fraxinus excelsior)

Uosis – greitas augęs lapuotis medis, galintis pasiekti 30-40 metrų aukštį. Šis medis pasižymi šviesiai pilka, lygia žieve ir sudėtiniais lapais, sudarytais iš 9-15 ašigalių lapelių. Uosiai mėgsta derlingas, drėgnas dirvožemius.

Uosio mediena yra lankstos ir tvirta, todėl ji naudojama įrankių rankenoms, sporto inventoriui ir baldams. Šis medis greitai auga ir gerai atsikuria po kirtimų.

6. Baltasis beržas (Betula pendula)

Beržas – vienas labiausiai atpažįstamų Lietuvos medžių dėl charakteringos baltos žievės su juodomis dryžėmis. Šie medžiai gali augti iki 25-30 metrų aukščio ir pasižymi plonais, žemyn kybančiais šakeliais.

Beržai greitai kolonizuoja atviras vietas po gaisrų ar miškų kirtimų. Jie formuoja šviesius beržynus arba auga kartu su kitais lapuočiais medžiais. Beržo mediena naudojama faneros gamyboje ir kuro reikmėms.

7. Paprastasis klevas (Acer platanoides)

Klevas išsiskiria dideliais, penkialapiais lapais ir charakteringomis sparnuotomis sėklomis. Šis medis gali augti iki 25-30 metrų aukščio ir gyventi daugiau nei 200 metų. Rudenį klevų lapai pagelsta ryškiomis spalvomis.

Klevai dažnai auga mišriuose lapuočių miškuose kartu su ąžuolais ir uosiais. Šio medžio mediena vertinama baldų pramonėje dėl gražios tekstūros ir lengvo apdirbimo.

8. Paprastoji liepa (Tilia cordata)

Liepa – vidutinio dydžio medis su širdies pavidalo lapais ir kvapniais žiedais. Šis medis gali augti iki 20-25 metrų aukščio ir gyventi daugiau nei 500 metų. Liepų žiedai žydi vasarą ir traukia daugybę vabzdžių.

Liepos dažnai auga mišriuose lapuočių miškuose ir formuoja tankius medynus. Šio medžio žiedai naudojami liaudies medicinoje, o mediena – skulptūroms ir drožiniams dėl savo minkštumo.

Rečiau sutinkami medžiai

9. Paprastasis skroblas (Carpinus betulus)

Skroblas – vidutinio dydžio medis su tvirta, pilkšva žieve ir ovalu, dantytais lapais. Šis medis gali augti iki 15-20 metrų aukščio ir pasižymi lėtu augimu, bet ilgaamžiškumu.

Skroblai dažniausiai auga mišriuose lapuočių miškuose šešėlyje kitų medžių. Šio medžio mediena yra labai tvirta ir naudojama įrankių bei mechanizmų gamyboje.

10. Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia)

Šermukšnis – nedidelis medis arba didelis krūmas, augantis iki 10-15 metrų aukščio. Šis medis pasižymi sudėtiniais lapais ir ryškiai oranžiniais arba raudonais vaisiais, kurie noksta rudenį.

Šermukšniai auga miškų pakraščiuose, aikštėse ir dažnai kolonizuoja pažeistas miško vietas. Šio medžio vaisiai yra svarbus paukščių maisto šaltinis žiemą, o mediena naudojama smulkiems dirbiniams.

Lietuvos miškų medžių įvairovė atsispindi šalies geografinėje padėtyje ir klimato sąlygose. Spygliuočiai medžiai, ypač pušys ir eglės, formuoja miškų pagrindą, o lapuočiai medžiai sukuria unikalius mišrius medynus. Šis medžių įvairumas palaiko turtingą ekosistemą ir teikia vertingas medienos išteklius, kurie nuo amžių formuoja Lietuvos miškų ūkio pagrindą.

Ateities profesija – duomenų analitikas

Published on

Verslo pasaulis sparčiai keičiasi, o konkurencinėje kovoje laimi tie, kurie sugeba priimti sprendimus remdamiesi faktais ir duomenimis. Įmonės vis dažniau ieško specialistų, gebančių analizuoti rinkos tendencijas, klientų elgseną ir finansinius duomenis. Todėl viena iš perspektyviausių profesijų šiandien – duomenų analitikas. Jei svajoji apie karjerą verslo pasaulyje ir svarstai ekonomikos studijas, šis straipsnis padės suprasti, kodėl verta rinktis duomenų analitiką.

Kas yra duomenų analitikas ir kaip jis veikia?

Duomenų analitikas – tai specialistas, kuris renka, apdoroja ir interpretuoja duomenis, kad įmonės galėtų priimti geresnius verslo sprendimus. Jis naudoja įvairias statistikos ir programavimo priemones, tokias kaip SQL, „Python“ ar „Excel“, kad išgrynintų vertingas įžvalgas iš didžiulių informacijos kiekių. Duomenų analitiko darbas gali apimti pardavimų prognozavimą, rinkodaros kampanijų vertinimą, finansinių duomenų analizę ir daugybę kitų užduočių.

Duomenų analizė – ne naujiena, bet vis dar ateities profesija

Nors duomenų analizė atrodo kaip šiuolaikinis reiškinys, jos užuomazgų galima rasti dar XX a. pradžioje. Pavyzdžiui, 1920-aisiais verslo lyderiai jau bandė prognozuoti pardavimų tendencijas naudodami paprastas statistines formules. Tačiau šiandien, technologijų pažangos dėka, duomenų analitikos studijos apima kur kas sudėtingesnius metodus ir algoritmus. Lietuvoje duomenų analitikos svarba verslo sektoriuje itin išaugo per pastarąjį dešimtmetį, o įmonės vis dažniau samdo analitikus, siekdamos padidinti savo konkurencingumą.

Iššūkiai ir kaip juos įveikti

Duomenų analitiko profesija yra labai dinamiška, tačiau kartu ir reikalaujanti nuolatinio mokymosi. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais gali susidurti būsimieji specialistai, yra šie:

  • Dideli informacijos kiekiai. Analizuojami duomenys dažnai būna labai dideli ir ne visuomet tvarkingi. Tam reikia mokėti naudoti tinkamus įrankius ir efektyviai dirbti su „Big Data“.
  • Greitai besikeičiančios technologijos. Dirbtinio intelekto ir automatizacijos įrankiai keičia duomenų analitiko kasdienybę, todėl būtina nuolat mokytis ir atnaujinti savo žinias.
  • Gebėjimas interpretuoti duomenis. Skaičiai savaime nėra vertingi – svarbu juos suprasti ir tinkamai pristatyti verslo vadovams. Tai reikalauja ne tik analitinių, bet ir komunikacinių įgūdžių.

Kaip įveikti šiuos iššūkius? Pasak ekonomikos specialisto Mariaus, „Svarbiausia yra nuolat domėtis naujovėmis ir mokytis iš praktinių pavyzdžių. Geriausi analitikai ne tik supranta skaičius, bet ir žino, kaip juos paversti naudingomis įžvalgomis.“

Privalumai ir trūkumai

Kaip ir bet kuri kita profesija, duomenų analitika turi savo pliusų ir minusų.

Privalumai:

  • Didelė paklausa darbo rinkoje. Įmonės nuolat ieško gerų duomenų analitikų.
  • Geros karjeros perspektyvos. Galimybė dirbti įvairiuose sektoriuose – nuo finansų iki technologijų.
  • Aukštas atlyginimas. Lietuvoje duomenų analitikai dažnai uždirba daugiau nei kitų sričių specialistai.

Trūkumai:

  • Nuolatinis mokymasis. Norint išlikti konkurencingam, reikia reguliariai tobulėti.
  • Didelė atsakomybė. Net nedidelė klaida gali turėti rimtų pasekmių įmonei.
  • Darbo pobūdis gali būti monotoniškas. Ilgos valandos prie duomenų gali būti ne kiekvienam.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kokius mokslus reikia baigti norint tapti duomenų analitiku? Ekonomikos studijos, duomenų analitikos studijos ar susiję verslo ir IT mokslai yra puikus startas.

2. Ar būtina mokėti programuoti? Nors nebūtina būti profesionaliu programuotoju, bazinės „Python“, R ar SQL žinios yra labai naudingos.

3. Ar duomenų analitikas gali dirbti nuotoliniu būdu? Taip, daugelis analitikų dirba iš namų, nes jų darbas dažniausiai vyksta kompiuteriu.

4. Kiek gali uždirbti duomenų analitikas Lietuvoje? Atlyginimai skiriasi priklausomai nuo patirties, tačiau dažnai jie yra didesni nei vidutiniai šalies atlyginimai.

5. Ar ši profesija tinkama kūrybiškiems žmonėms? Taip! Nors ji remiasi skaičiais, duomenų interpretacija reikalauja kūrybiško mąstymo.

Jei domiesi verslo pasauliu ir galvoji apie ekonomikos studijas, galbūt duomenų analitikos studijos yra tai, ko tau reikia? Ši profesija suteikia daug galimybių ir leidžia prisidėti prie verslo sprendimų, kurie keičia rinką. Ateitis priklauso tiems, kurie supranta duomenis – galbūt tarp jų būsi ir tu?

Populiariausios studijų kryptys 2025-aisias metais

Published on

Renkantis studijų kryptį, daugelis jaunų žmonių vadovaujasi ne tik savo pomėgiais ar talentais, bet ir galimybėmis įsidarbinti bei siekti karjeros ateityje. Nors kiekvienas žmogus yra unikalus ir jo kelias – individualus, tam tikros studijų sritys išlieka itin populiarios jau daugelį metų.

Šiame straipsnyje šiek tiek išsamiau aptarsime keletą sričių, kurios šiais metais turėtų būti vienos iš populiariausių. Tiesa, turbūt tai jūsų per daug nenustebins, kadangi šios sritys populiarumą išlaiko jau daugybę metų.

Teisės studijos

Teisės studijos dažnai laikomos prestižinėmis – tai sritis, kurioje svarbus analitinis mąstymas, gebėjimas argumentuoti, suprasti visuomenės veikimo principus ir teisinę sistemą. Teisininko profesija – atsakinga, tačiau kartu suteikianti galimybę prisidėti prie teisingumo ir tvarkos kūrimo. Absolventai dažnai siekia karjeros kaip advokatai, prokurorai, teisėjai ar įmonių teisininkai.

Teisės studijas baigę žmonės gali dirbti advokatais, teisėjais ar užimti kitas pareigas teisinėje sistemoje. Taip pat daugybė teisės absolventų dirba valstybinėje tarnyboje arba įsidarbina privačių įmonių teisininkais.

Marketingo studijos

Rinkodara – tai dinamiška ir kūrybiška sritis, kuri dažnai dar vadinama marketingu. Šioje srityje susilieja strateginis mąstymas, vartotojų elgsenos supratimas ir komunikacijos įgūdžiai. Technologijų pažanga ir skaitmeninis pasaulis šią sritį pavertė dar aktualesne – rinkodaros specialistų reikia beveik kiekvienoje įmonėje. Rinkodaros studijas renkasi tie, kurie nori dirbti reklamos, skaitmeninės komunikacijos ar prekių ženklų valdymo srityse.

Rinkodara žmonėms patinka dėl savo dinamikos ir pokyčių, kadangi tokie įrankiai kaip ChatGPT išties gana smarkiai koreguoja rinkodaros specialistų kasdienį darbą.

Baigus tokias studijas galima dirbti daugybėje sričių, pavyzdžiui, galima įsidarbinti kūrybininku kazino internetu, tekstų rašytoju, kuris rašo tokiomis temomis kaip oras, sporto varžybų prognozės, laisvalaikis ir kitomis, komunikacijos agentūros projektų vadovu ir panašiai.

Medicinos studijos

Medicina – viena iš labiausiai gerbiamų ir atsakingiausių profesinių krypčių. Šios studijos reikalauja daug kantrybės, atsidavimo ir nuolatinio mokymosi. Vis dėlto daugelį jaunuolių traukia galimybė padėti žmonėms, gerinti jų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Baigę medicinos studijas, absolventai gali rinktis įvairias specializacijas – nuo šeimos gydytojo iki chirurgo, o medicinos profesionalų paklausa išlieka didelė visame pasaulyje.

Medicinos studijos dažnu atveju truputėlį baugina, kadangi studijuoti reikia ilgus metus, o pačios studijos yra vienos iš sudėtingiausių. Tačiau vėliau medicinos gydytojai yra tikrai vertinami, o taip pat jie uždirba gana nemažus pinigus.

Anksčiau būdavo kalbama, kad Lietuvoje medicinos gydytojų algos yra labai mažos, tačiau paskutiniu metu situacija yra pasikeitusi iš esmės ir šio sektoriaus specialistai gauna išties solidžius atlyginimus.

Ekonomikos studijos

Ekonomikos studijos – tai platus pažinimas apie tai, kaip veikia pasaulis: nuo finansų rinkų iki valstybės biudžeto valdymo. Ekonomistai yra svarbūs tiek verslo, tiek viešajame sektoriuje. Šios studijos padeda lavinti loginį mąstymą, gebėjimą analizuoti duomenis ir priimti sprendimus remiantis faktais. Ekonomikos absolventai dažnai dirba kaip finansų analitikai, konsultantai, bankininkai ar verslo strategai.

Ekonomikos studijas jaunuoliai renkasi ir todėl, kad vėliau atsiveria gana plačios galimybės. Galima dirbti bankuose, kredito unijose ar audito srityje. Galimybių čia tikrai yra.

Taigi, aptarėme keturias populiarias studijų kryptis, kurias, panašu, studentai rinksis šiemet. Tačiau, tuo atveju, jei nei viena iš paminėtų sričių jums neatrodo itin patraukli nebijokite rinktis ir kitų variantų, kadangi labai svarbu nepamiršti, jog galiausiai gyvenimas yra jūsų ir tik jūsų.

Svarbūs pokyčiai stojimo į aukštąsias mokyklas sistemoje: ką būtina žinoti?

Published on

Jau nuo birželio 1 d. iki liepos 24 d. visi norintys studijuoti gali teikti paraiškas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas. Tačiau nuo šių metų būsimus studentus stojimo sistemoje pasitinka svarbūs pokyčiai. „2021 m. Seime buvo priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turi atitikti vienodus minimalius stojimo reikalavimus“, – teigia Vilniaus kolegijos (VIKO) studentų priėmimo organizavimo vadovė Anželika Slimanavičienė. Kaip naujoji tvarka gali paveikti priėmimą į aukštąsias mokyklas ir ką būtina žinoti teikiant paraišką?

Visi norintys studijuoti iki liepos 24 d. turi pateikti prašymą LAMA BPO informacinėje sistemoje. Taip pat  būsimiems studentams svarbu atkreipti dėmesį, ar jų norimoje studijų programoje yra būtinas stojamasis egzaminas ir, jei taip, jį išlaikyti. O jau pateikus prašymą studijuoti –  įsitikinti –  ar jame yra teisingi brandos atestato duomenys. Galiausiai sulaukus kvietimo studijuoti – su mokymo įstaiga pasirašyti studijų sutartį. Tačiau, tai – dar ne viskas. Viena iš stojimo naujovių – pasikeitęs privalomųjų valstybinių egzaminų sąrašas, teigia A. Slimanavičienė.

„Šiemet stojantieji, įgiję vidurinį išsilavinimą 2024 m. ir pretenduojantys į valstybės finansuojamas bei nefinansuojamas vietas, turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirinktą. Be to, konkursinį balą nuo šių metų nustato pačios aukštosios mokyklos. Štai, pavyzdžiui, 2024 m. VIKO stojantiesiems nustatytas minimalus konkursinis balas yra 3,2. Jį abiturientas gali surinkti, išlaikęs 3 privalomus valstybinius brandos egzaminus, kurių vidurkis – ne mažesnis nei patenkinamas lygmuo (16 balų)“, – šių metų stojimų sistemos pokyčius pristato VIKO atstovė.

Pasak A. Simanavičienės, norinčius studijuoti ypač gąsdina valstybinis matematikos egzaminas. Mat nuo 2024 m. jis yra privalomas stojant į visas studijų programas, išskyrus menus: „Šiuo reikalavimu siekiama stiprinti aukštojo mokslo kokybę ir studentų pasirengimą studijoms.“

Dažniausios stojančiųjų klaidos

Neretai norintieji studijuoti pavėluoja pateikti paraišką pirmajame stojimo į aukštąsias mokyklas etape. Tačiau specialistė ramina, jog nerimauti nereikėtų. Kita padaroma klaida – kur kas didesnė.

„Nepateikę stojimo paraiškos per pagrindinį etapą, būsimi studentai tai gali padaryti ir per papildomo priėmimo pirmąjį ir antrąjį etapą. Didesnė problema kyla tuomet, kai sprendimas, kur studijuoti, priimamas skubotai ir neapgalvotai. O kartais pasirinkimai pakeičiami ir paskutinę minutę. Tokiu atveju galima suklysti ir pasirinkti sau netinkamą ar nenorimą studijų programą. Taip studijų vietą gali prarasti tie, kurie tos studijų programos iš tiesų norėjo, tačiau dėl mažesnio balo nebuvo pakviesti studijuoti“, – sako A. Slimanavičienė.

Pasak ekspertės, prieš priimant sprendimą dėl aukštosios mokyklos ir studijų programos pasirinkimo, svarbu kuo išsamiau su jomis susipažinti: „Būsimiems studentams patarčiau išanalizuoti norimos aukštosios mokyklos ir studijų programos specifiką. Paprastai ši informacija skelbiama internetinėse svetainėse ar socialiniuose tinkluose. Be to, visuomet galima tiesiogiai kreiptis į aukštosios mokyklos darbuotojus ar studentų atstovybės narius.“

Pokyčiai socialiai jautrioms grupėms

Nuo 2024 m. stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose atsirado papildoma konkursinė eilė asmenims iš socialiai jautrios aplinkos.

„Įstatymų nustatyta tvarka antra konkursinė eilė padės socialiai jautrioms grupėms padidinti studijų prieinamumą. Tokiu būdu visiems, kurie yra pasirengę studijoms, siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas patekti į aukštąsias mokyklas. Socialinė aplinka neturi tapti kliūtimi siekti aukštojo mokslo“, – yra įsitikinusi VIKO studentų priėmimo organizavimo vadovė A. Slimanavičienė.

Į antrąją konkursinę eilę galės pretenduoti: stojantieji iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, globotiniai, turintieji 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji bent 24 mėn. praktinės veiklos patirties. Šiems stojantiesiems taikomi tie patys minimalūs reikalavimai bei konkursinio balo sandara kaip ir visiems stojantiesiems.

Kada reikalingi emokymai?

Published on

Sakoma, kad mokomės visą gyvenimą. Nuo pat pirmų mūsų gyvenimo dienų kasdien išmokstame ko nors naujo. Vėliau įgūdžiai tobulėja darželyje, po to – mokykloje, vėliau universitete ir galiausiai jau dirbant tam tikrą darbą. Mokymosi sistemos ir programos taip pat labai sparčiai tobulėja. Labai didelis postūmis įvyko karantino metu. Daugelis pradėjo domėtis, kas yra emokymai ir kaip juos galima integruoti tam tikroms sistemoms.

Beveik kiekvienas verslas gali susikurti savo darbuotojams arba klientams skirtus emokymus. Tai vienas lengviausių bei paprasčiausių virtualioje erdvėje pateikiamų mokymosi medžiagos būdų, kuris yra skirtas savarankiškam mokymuisi. Emokymai gali būti specialistų parengti naudojant skaitmenines technologijas. Jie yra kuriami tam, kad būtų praturtinta mokymosi patirtis bei patenkinti besimokančiojo poreikiai.

Vieni labiau mėgsta tekstinio pavidalo mokymosi medžiagą, o kiti prioritetą teikia mokomiesiems filmukams. Pagal tai galima ir rinktis, kokio tipo emokymai bus sukurti. Video bei animacijos mokomieji filmukai vilioja daugelį. Tai vienas lengviausių ir paprasčiausių būdų išmokti reikiamą medžiagą. Jų metu Jums beliks tik žiūrėti besikeičiantį vaizdą, o užkadrinis balsas pristatys visą mokomąją medžiagą. Visuomet bus išskirta svarbi informacija akcentuojant tam tikrus tekstus arba tai pažymint grafiniais elementais.

Kitiems yra priimtinesnės jau tikrai gana seniai pamėgtos skaidrės. Jos šiais laikais yra vadinamos interaktyviomis. Skaidrėse papildomai pridėti interaktyvūs elementai gali užtikrinti aktyvų besimokančiojo dalyvavimą. Mokinys galės savarankiškai pažindintis su pateiktu mokymosi turiniu.

Dar aktyviai klientų pageidavimu yra kuriami ir interaktyvūs mokomieji filmukai. Juos žiūrėti ir iš jų mokytis įdomu ir paprasčiau ne tik mažiesiems, bet ir suaugusiems. Skaičiuojama, jog tai yra pats populiariausias elektroninių mokymų formatas. Visada smagu, kai besimokantysis yra tinkamai įtraukiamas į mokymų formatą.

Taigi jeigu Jūs esate tas, kuriam reikia pasirinkti emokymų formatą ir esate pasimetę, tai visuomet rekomenduojama kreiptis į profesionalus, kurie turi ne vienerių metų patirtį ir gali mielai bei išsamiai pagelbėti. Patys juos kurdami tikrai užtruksite ne vieną kartą ilgiau. Tad jei tik turite labai daug brangaus laiko bei patirties, žinoma, sukurti emokymus galėsite sukurti. Tik įvertinkite būsimus finansus bei laiko sąskaitą.

Vadovo kompetencijos vertinimas – būtinas kiekvienai įmonei

Published on

Geras vadovas yra būtinybė kiekvienai įmonei. Dažniausiai labiausiai yra minimi komandos nariai, kadangi jie uoliai kasdien dirba, kad įmonei geriau sektųsi. Tačiau faktas, kad tik geras vadovas, kuris dalina užduotis, atlieka komandos formavimo darbus bei galiausiai kuria tinkamą mikroklimatą yra tas variklis, kuris ir atlieka svarbiausius darbus.

Džiugu, kad yra tokia galimybė kaip lyderystės akademija, kurio tikslas yra padėti įmonei geriau suprasti vadovo kompetencijas ir sužinojus silpnąsias puses, žinoma, bandyti jas pašalinti.

Atliekami specialūs vadovo kompetencijų tyrimai

Žinoma, nusakyti, ar vadovas tikrai yra geras ir gebus valdyti komandą be tyrimų yra sunku. Tiesa, kai visi komandos nariai vieningai tvirtina, kad jų lyderis yra geras ir jis motyvuoja siekti daugiau – galbūt tyrimų net ir nereikia?

Visgi, vis tiek labai siūlomi, kadangi jie gali padėti net ir pačiam vadovui geriau suprasti, kokios yra jo gerosios savybės ir kokius minusus galima šiek tiek tobulinti arba naikinti. Juk ne veltui lyderystės akademija, kaip įrankis, pirmiausia ir yra rekomenduojama pačiam vadovui, o tik paskui pačiai įmonei, kuri siekia, kad ją į priekį vestų patyręs specialistas.

Tyrimų atlikėjų paieškos

Vadovo kompetencijų tyrimas prasideda nuo tinkamos įmonės, kuri teikia šias paslaugas, pasirinkimą. Kadangi šiuo metu komandos formuotojų bei lyderių mokytojų pasiūla yra labai plati – reikia atsakingai ieškoti tų, kurių teikiamos paslaugos tikrai yra geros. Paprasčiausiai kai kurie neturi jokios kompetencijos mokyti kitus, o dažniausiai jų tyrimai apima tik pokalbį su pora komandos narių, kurie išsako savo nuomonę. Tai nėra tikslu.

Vadovo kompetencijų vertinimas reikalauja ne tik žinių, tačiau ir specialios metodikos, kuri padeda išsamiai atlikus tyrimą bei gavus išvadas imtis priemonių, kurios padėtų vadovui panaikinti tuos minusus, kuriuos galbūt įvardijo jo komandos nariai. Norime pabrėžti, kad gera komanda ne tik atlieka tyrimus, tačiau ir pateikia patarimus, kurie gali padėti sutvarkyti tas problemines įmonės vietas, kurios tuo metu atrodo netinkamos.

Taip pat būtina tartis su tais, kurie teikia paslaugas legaliai. Tai yra būtina sąlyga, kuri leis būti ramiu dėl gaunamų paslaugų kokybės.

Ar hibridinės studijos tampa naująja universitetų realybe?

Published on

COVID-19 pandemija parodė, kad dirbti, mokytis, organizuoti įvairius susitikimus bei veiklas galima ir nuotoliniu būdu. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių tyrimų instituto direktoriaus prof. dr. Audriaus Vaitkaus, remiantis turimais duomenimis, hibridinis studijų organizavimo būdas užtikrina didesnį, kaip 90 proc. paskaitų ir praktinių užsiėmimų lankomumą. Juk didžioji dalis studentų, ypač siekiančių įgyti magistro laipsnį, yra dirbantys, o jų darbo vietos išsidėsčiusios visoje Lietuvoje. Svarbu paminėti ir tai, kad toks studijų būdas leidžia prisijungti prie studijų proceso negaištant laiko kelionėms į mokymosi įstaigą.

Hibridinės studijos, skatinančios lygiavertiškumą

Kelių katedros doc. dr. Rasos Ušpalytės-Vitkūnienės teigimu, didžiausias hibridinių studijų privalumas yra tas, kad prie studijų proceso prisijungti gali ne tik bet kuriame Lietuvos, bet ir pasaulio mieste gyvenantys studentai. Tiesa, ji taip pat atkreipia dėmesį, kad, deja, bet vedant paskaitas hibridiniu būdu, mažėja socialinis kontaktas.

„Tai vyksta tiek prieš, per paskaitą, ar jai pasibaigus. Kai dirbi su studentais gyvai, gali pažiūrėti jiems į akis ir pamatyti ar tikrai viską suprato. Būtent dėl šios priežasties nuolat raginu studentus būti drąsiais ir klausti, jeigu kas nors neaišku. Kvailų klausimų juk nebūna, yra tik neužduoti“, – dėmesį atkreipia docentė.

Ji taip pat pabrėžia, kad vedant paskaitas hibridiniu būdu, įdomiausios būna diskusijos – į jas įsitraukia tiek auditorijose esantys studentai, tiek prisijungę nuotoliniu būdu.

„Hibridinėms studijoms pritaikytos auditorijos leidžia visiems studentams pasijusti lygiaverčiams. Tokių paskaitų metu pamatai tarptautinės patirties pasidalijimo ateitį, kai bus galima ne tik taupyti ir savo laiką, bet ir prisidėti prie klimato kaitos stabdymo, mažinant kelionių į universitetą skaičių“ – sako R. Ušpalaitytė-Vitkūnienė.

Profesorius A. Vaitkus atkreipia dėmesį, kad skaitmenizacijos procesai sparčiai tobulėja ir skverbiasi į visas gyvenimo sritis. Tad galimybė dalyvauti paskaitos hibridiniu būdu – neišvengiama realybė.

„Technologijos, jų išvystymo kokybinis lygis, veda link to, kad ateityje dirbtinio intelekto elementai prisidės ar net pakeis profesorių dėstomas paskaitas“, – sako jis.

VILNIUS TECH atidaryta hibridinių studijų auditorija

Spalio 17 d. VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultete buvo atidaryta moderni hibridinė auditorija, prie kurios įrengimo prisidėjo ir universiteto socialinis partneris AB „Eurovia Lietuva“.

„Tai tik vienas mūsų, kaip verslo, žingsnis, siekiant prisidėti prie paprastesnio studijų modelio, kuris suteiks galimybę studijuoti kiekvienam. Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti, prisidedant prie naujovių įgyvendinimo mūsų pačių Alma mater“, – teigia bendrovės generalinis direktorius Stanislavas Kablys.

VILNIUS TECH docentės teigimu, auditorijoje įdiegtos kelios interaktyvios lentos leis ne tik dalintis informacija, bet ir tuo pačiu metu ir matyti nuotoliu prisijungusius studentus, jų reakciją į dėstomą temą. Įdiegta audio aparatūra leis transliuoti garsą  iš visos auditorijos vienodu lygiu, todėl kiekvieno studento išsakoma mintis ar klausimas bus vienodai gerai girdimas visiems kitiems studentams.

Profesorius A. Vaitkus šią auditoriją jau išbandė – studentams vedė Kelių ir geležinkelių konstravimo teorijos paskaitas. Jis teigia, kad buvo maloniai nustebęs hibridinės auditorijos įrangos galimybėmis – tiek paskaitų medžiagos pristatymo, tiek garso ir vaizdo perdavimu anapus ekranų esantiems studentams, tiek ir grįžtamojo ryšio palaikymu.