Studijos

Svarbūs pokyčiai stojimo į aukštąsias mokyklas sistemoje: ką būtina žinoti?

Published on

Jau nuo birželio 1 d. iki liepos 24 d. visi norintys studijuoti gali teikti paraiškas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas. Tačiau nuo šių metų būsimus studentus stojimo sistemoje pasitinka svarbūs pokyčiai. „2021 m. Seime buvo priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turi atitikti vienodus minimalius stojimo reikalavimus“, – teigia Vilniaus kolegijos (VIKO) studentų priėmimo organizavimo vadovė Anželika Slimanavičienė. Kaip naujoji tvarka gali paveikti priėmimą į aukštąsias mokyklas ir ką būtina žinoti teikiant paraišką?

Visi norintys studijuoti iki liepos 24 d. turi pateikti prašymą LAMA BPO informacinėje sistemoje. Taip pat  būsimiems studentams svarbu atkreipti dėmesį, ar jų norimoje studijų programoje yra būtinas stojamasis egzaminas ir, jei taip, jį išlaikyti. O jau pateikus prašymą studijuoti –  įsitikinti –  ar jame yra teisingi brandos atestato duomenys. Galiausiai sulaukus kvietimo studijuoti – su mokymo įstaiga pasirašyti studijų sutartį. Tačiau, tai – dar ne viskas. Viena iš stojimo naujovių – pasikeitęs privalomųjų valstybinių egzaminų sąrašas, teigia A. Slimanavičienė.

„Šiemet stojantieji, įgiję vidurinį išsilavinimą 2024 m. ir pretenduojantys į valstybės finansuojamas bei nefinansuojamas vietas, turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirinktą. Be to, konkursinį balą nuo šių metų nustato pačios aukštosios mokyklos. Štai, pavyzdžiui, 2024 m. VIKO stojantiesiems nustatytas minimalus konkursinis balas yra 3,2. Jį abiturientas gali surinkti, išlaikęs 3 privalomus valstybinius brandos egzaminus, kurių vidurkis – ne mažesnis nei patenkinamas lygmuo (16 balų)“, – šių metų stojimų sistemos pokyčius pristato VIKO atstovė.

Pasak A. Simanavičienės, norinčius studijuoti ypač gąsdina valstybinis matematikos egzaminas. Mat nuo 2024 m. jis yra privalomas stojant į visas studijų programas, išskyrus menus: „Šiuo reikalavimu siekiama stiprinti aukštojo mokslo kokybę ir studentų pasirengimą studijoms.“

Dažniausios stojančiųjų klaidos

Neretai norintieji studijuoti pavėluoja pateikti paraišką pirmajame stojimo į aukštąsias mokyklas etape. Tačiau specialistė ramina, jog nerimauti nereikėtų. Kita padaroma klaida – kur kas didesnė.

„Nepateikę stojimo paraiškos per pagrindinį etapą, būsimi studentai tai gali padaryti ir per papildomo priėmimo pirmąjį ir antrąjį etapą. Didesnė problema kyla tuomet, kai sprendimas, kur studijuoti, priimamas skubotai ir neapgalvotai. O kartais pasirinkimai pakeičiami ir paskutinę minutę. Tokiu atveju galima suklysti ir pasirinkti sau netinkamą ar nenorimą studijų programą. Taip studijų vietą gali prarasti tie, kurie tos studijų programos iš tiesų norėjo, tačiau dėl mažesnio balo nebuvo pakviesti studijuoti“, – sako A. Slimanavičienė.

Pasak ekspertės, prieš priimant sprendimą dėl aukštosios mokyklos ir studijų programos pasirinkimo, svarbu kuo išsamiau su jomis susipažinti: „Būsimiems studentams patarčiau išanalizuoti norimos aukštosios mokyklos ir studijų programos specifiką. Paprastai ši informacija skelbiama internetinėse svetainėse ar socialiniuose tinkluose. Be to, visuomet galima tiesiogiai kreiptis į aukštosios mokyklos darbuotojus ar studentų atstovybės narius.“

Pokyčiai socialiai jautrioms grupėms

Nuo 2024 m. stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose atsirado papildoma konkursinė eilė asmenims iš socialiai jautrios aplinkos.

„Įstatymų nustatyta tvarka antra konkursinė eilė padės socialiai jautrioms grupėms padidinti studijų prieinamumą. Tokiu būdu visiems, kurie yra pasirengę studijoms, siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas patekti į aukštąsias mokyklas. Socialinė aplinka neturi tapti kliūtimi siekti aukštojo mokslo“, – yra įsitikinusi VIKO studentų priėmimo organizavimo vadovė A. Slimanavičienė.

Į antrąją konkursinę eilę galės pretenduoti: stojantieji iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, globotiniai, turintieji 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji bent 24 mėn. praktinės veiklos patirties. Šiems stojantiesiems taikomi tie patys minimalūs reikalavimai bei konkursinio balo sandara kaip ir visiems stojantiesiems.

Kada reikalingi emokymai?

Published on

Sakoma, kad mokomės visą gyvenimą. Nuo pat pirmų mūsų gyvenimo dienų kasdien išmokstame ko nors naujo. Vėliau įgūdžiai tobulėja darželyje, po to – mokykloje, vėliau universitete ir galiausiai jau dirbant tam tikrą darbą. Mokymosi sistemos ir programos taip pat labai sparčiai tobulėja. Labai didelis postūmis įvyko karantino metu. Daugelis pradėjo domėtis, kas yra emokymai ir kaip juos galima integruoti tam tikroms sistemoms.

Beveik kiekvienas verslas gali susikurti savo darbuotojams arba klientams skirtus emokymus. Tai vienas lengviausių bei paprasčiausių virtualioje erdvėje pateikiamų mokymosi medžiagos būdų, kuris yra skirtas savarankiškam mokymuisi. Emokymai gali būti specialistų parengti naudojant skaitmenines technologijas. Jie yra kuriami tam, kad būtų praturtinta mokymosi patirtis bei patenkinti besimokančiojo poreikiai.

Vieni labiau mėgsta tekstinio pavidalo mokymosi medžiagą, o kiti prioritetą teikia mokomiesiems filmukams. Pagal tai galima ir rinktis, kokio tipo emokymai bus sukurti. Video bei animacijos mokomieji filmukai vilioja daugelį. Tai vienas lengviausių ir paprasčiausių būdų išmokti reikiamą medžiagą. Jų metu Jums beliks tik žiūrėti besikeičiantį vaizdą, o užkadrinis balsas pristatys visą mokomąją medžiagą. Visuomet bus išskirta svarbi informacija akcentuojant tam tikrus tekstus arba tai pažymint grafiniais elementais.

Kitiems yra priimtinesnės jau tikrai gana seniai pamėgtos skaidrės. Jos šiais laikais yra vadinamos interaktyviomis. Skaidrėse papildomai pridėti interaktyvūs elementai gali užtikrinti aktyvų besimokančiojo dalyvavimą. Mokinys galės savarankiškai pažindintis su pateiktu mokymosi turiniu.

Dar aktyviai klientų pageidavimu yra kuriami ir interaktyvūs mokomieji filmukai. Juos žiūrėti ir iš jų mokytis įdomu ir paprasčiau ne tik mažiesiems, bet ir suaugusiems. Skaičiuojama, jog tai yra pats populiariausias elektroninių mokymų formatas. Visada smagu, kai besimokantysis yra tinkamai įtraukiamas į mokymų formatą.

Taigi jeigu Jūs esate tas, kuriam reikia pasirinkti emokymų formatą ir esate pasimetę, tai visuomet rekomenduojama kreiptis į profesionalus, kurie turi ne vienerių metų patirtį ir gali mielai bei išsamiai pagelbėti. Patys juos kurdami tikrai užtruksite ne vieną kartą ilgiau. Tad jei tik turite labai daug brangaus laiko bei patirties, žinoma, sukurti emokymus galėsite sukurti. Tik įvertinkite būsimus finansus bei laiko sąskaitą.

Vadovo kompetencijos vertinimas – būtinas kiekvienai įmonei

Published on

Geras vadovas yra būtinybė kiekvienai įmonei. Dažniausiai labiausiai yra minimi komandos nariai, kadangi jie uoliai kasdien dirba, kad įmonei geriau sektųsi. Tačiau faktas, kad tik geras vadovas, kuris dalina užduotis, atlieka komandos formavimo darbus bei galiausiai kuria tinkamą mikroklimatą yra tas variklis, kuris ir atlieka svarbiausius darbus.

Džiugu, kad yra tokia galimybė kaip lyderystės akademija, kurio tikslas yra padėti įmonei geriau suprasti vadovo kompetencijas ir sužinojus silpnąsias puses, žinoma, bandyti jas pašalinti.

Atliekami specialūs vadovo kompetencijų tyrimai

Žinoma, nusakyti, ar vadovas tikrai yra geras ir gebus valdyti komandą be tyrimų yra sunku. Tiesa, kai visi komandos nariai vieningai tvirtina, kad jų lyderis yra geras ir jis motyvuoja siekti daugiau – galbūt tyrimų net ir nereikia?

Visgi, vis tiek labai siūlomi, kadangi jie gali padėti net ir pačiam vadovui geriau suprasti, kokios yra jo gerosios savybės ir kokius minusus galima šiek tiek tobulinti arba naikinti. Juk ne veltui lyderystės akademija, kaip įrankis, pirmiausia ir yra rekomenduojama pačiam vadovui, o tik paskui pačiai įmonei, kuri siekia, kad ją į priekį vestų patyręs specialistas.

Tyrimų atlikėjų paieškos

Vadovo kompetencijų tyrimas prasideda nuo tinkamos įmonės, kuri teikia šias paslaugas, pasirinkimą. Kadangi šiuo metu komandos formuotojų bei lyderių mokytojų pasiūla yra labai plati – reikia atsakingai ieškoti tų, kurių teikiamos paslaugos tikrai yra geros. Paprasčiausiai kai kurie neturi jokios kompetencijos mokyti kitus, o dažniausiai jų tyrimai apima tik pokalbį su pora komandos narių, kurie išsako savo nuomonę. Tai nėra tikslu.

Vadovo kompetencijų vertinimas reikalauja ne tik žinių, tačiau ir specialios metodikos, kuri padeda išsamiai atlikus tyrimą bei gavus išvadas imtis priemonių, kurios padėtų vadovui panaikinti tuos minusus, kuriuos galbūt įvardijo jo komandos nariai. Norime pabrėžti, kad gera komanda ne tik atlieka tyrimus, tačiau ir pateikia patarimus, kurie gali padėti sutvarkyti tas problemines įmonės vietas, kurios tuo metu atrodo netinkamos.

Taip pat būtina tartis su tais, kurie teikia paslaugas legaliai. Tai yra būtina sąlyga, kuri leis būti ramiu dėl gaunamų paslaugų kokybės.

Ar hibridinės studijos tampa naująja universitetų realybe?

Published on

COVID-19 pandemija parodė, kad dirbti, mokytis, organizuoti įvairius susitikimus bei veiklas galima ir nuotoliniu būdu. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių tyrimų instituto direktoriaus prof. dr. Audriaus Vaitkaus, remiantis turimais duomenimis, hibridinis studijų organizavimo būdas užtikrina didesnį, kaip 90 proc. paskaitų ir praktinių užsiėmimų lankomumą. Juk didžioji dalis studentų, ypač siekiančių įgyti magistro laipsnį, yra dirbantys, o jų darbo vietos išsidėsčiusios visoje Lietuvoje. Svarbu paminėti ir tai, kad toks studijų būdas leidžia prisijungti prie studijų proceso negaištant laiko kelionėms į mokymosi įstaigą.

Hibridinės studijos, skatinančios lygiavertiškumą

Kelių katedros doc. dr. Rasos Ušpalytės-Vitkūnienės teigimu, didžiausias hibridinių studijų privalumas yra tas, kad prie studijų proceso prisijungti gali ne tik bet kuriame Lietuvos, bet ir pasaulio mieste gyvenantys studentai. Tiesa, ji taip pat atkreipia dėmesį, kad, deja, bet vedant paskaitas hibridiniu būdu, mažėja socialinis kontaktas.

„Tai vyksta tiek prieš, per paskaitą, ar jai pasibaigus. Kai dirbi su studentais gyvai, gali pažiūrėti jiems į akis ir pamatyti ar tikrai viską suprato. Būtent dėl šios priežasties nuolat raginu studentus būti drąsiais ir klausti, jeigu kas nors neaišku. Kvailų klausimų juk nebūna, yra tik neužduoti“, – dėmesį atkreipia docentė.

Ji taip pat pabrėžia, kad vedant paskaitas hibridiniu būdu, įdomiausios būna diskusijos – į jas įsitraukia tiek auditorijose esantys studentai, tiek prisijungę nuotoliniu būdu.

„Hibridinėms studijoms pritaikytos auditorijos leidžia visiems studentams pasijusti lygiaverčiams. Tokių paskaitų metu pamatai tarptautinės patirties pasidalijimo ateitį, kai bus galima ne tik taupyti ir savo laiką, bet ir prisidėti prie klimato kaitos stabdymo, mažinant kelionių į universitetą skaičių“ – sako R. Ušpalaitytė-Vitkūnienė.

Profesorius A. Vaitkus atkreipia dėmesį, kad skaitmenizacijos procesai sparčiai tobulėja ir skverbiasi į visas gyvenimo sritis. Tad galimybė dalyvauti paskaitos hibridiniu būdu – neišvengiama realybė.

„Technologijos, jų išvystymo kokybinis lygis, veda link to, kad ateityje dirbtinio intelekto elementai prisidės ar net pakeis profesorių dėstomas paskaitas“, – sako jis.

VILNIUS TECH atidaryta hibridinių studijų auditorija

Spalio 17 d. VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultete buvo atidaryta moderni hibridinė auditorija, prie kurios įrengimo prisidėjo ir universiteto socialinis partneris AB „Eurovia Lietuva“.

„Tai tik vienas mūsų, kaip verslo, žingsnis, siekiant prisidėti prie paprastesnio studijų modelio, kuris suteiks galimybę studijuoti kiekvienam. Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti, prisidedant prie naujovių įgyvendinimo mūsų pačių Alma mater“, – teigia bendrovės generalinis direktorius Stanislavas Kablys.

VILNIUS TECH docentės teigimu, auditorijoje įdiegtos kelios interaktyvios lentos leis ne tik dalintis informacija, bet ir tuo pačiu metu ir matyti nuotoliu prisijungusius studentus, jų reakciją į dėstomą temą. Įdiegta audio aparatūra leis transliuoti garsą  iš visos auditorijos vienodu lygiu, todėl kiekvieno studento išsakoma mintis ar klausimas bus vienodai gerai girdimas visiems kitiems studentams.

Profesorius A. Vaitkus šią auditoriją jau išbandė – studentams vedė Kelių ir geležinkelių konstravimo teorijos paskaitas. Jis teigia, kad buvo maloniai nustebęs hibridinės auditorijos įrangos galimybėmis – tiek paskaitų medžiagos pristatymo, tiek garso ir vaizdo perdavimu anapus ekranų esantiems studentams, tiek ir grįžtamojo ryšio palaikymu.  

Karjera aviacijoje – ne tik pilotams: 8 perspektyvios kryptys avionikams ir aviacijos mechanikos inžinieriams

Published on

Aviacijos sektorius po pandemijos atsinaujina. Tą jaučia ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano Gustaičio aviacijos institutas (AGAI) – pasak dekano dr. Justo Nugaro, įmonės jau kreipiasi dėl specialistų, nes pradeda planuoti naujų darbuotojų įdarbinimą, ieško studentų praktikoms atlikti.

„Bendros tendencijos iki pandemijos rodė, kad žmonės vis daugiau skraido. Auga pačių lėktuvų skaičius, skrydžių krypčių pasiūla. Anksčiau kelionės lėktuvu buvo prabangos prekė, dabar – tai ko ne kasdienė transporto priemonė. Rinkai atsigavus po pandemijos vėl grįšime į tą pačią situaciją, dėl to aviacijos specialistų poreikis po pandemijos tik dar labiau išaugs“, – įsitikinęs VILNIUS TECH AGAI dekanas.

Jis akcentuoja, kad kalbama ne tik apie pilotus. Aviacijos pramonėje itin reikalingi aviacijos mechanikos inžinieriai, aeronautikos ir avionikos specialistai. Aviacijos mechanikos inžinerijos specialybė skirta tiems, kurie nori kurti orlaivius arba juos prižiūrėti, gilintis į orlaivių mechaniką, jų konstrukcijas, variklius, sistemas. Avionika – tai aviacijoje pritaikoma elektronika, šios srities specialistai atsakingi už elektromechanines, elektrines, elektronines, skaitmenines orlaivio sistemas, pramoninius dronus. Dėl savo įvairiapusiško išsilavinimo šie specialistai turi itin plačias karjeros galimybes, kurias bėgant metams gali keisti. AGAI dekanas J. Nugaras įvardija net keletą jų.

  1. Norintiems dirbti šalia lėktuvų – darbas angare

Aviacijos mechanikos inžinieriai studijų metu įgyja visapusiškų žinių orlaivio patikrai atlikti ir saugiems skrydžiams užtikrinti, todėl dirbdami angare geba savarankiškai spręsti sudėtingus orlaivių konstrukcijų ir variklių inžinerijos uždavinius, moka pataisyti gedimus. Avionikos specialistai dirba su pagrindinėmis orlaivio elektros, elektroninėmis ir skaitmeninėmis sistemomis, jas kuria ir prižiūri.

Abiejų sričių specialistams aukštasis universitetinis išsilavinimas šioje srityje sukuria daug karjeros galimybių, o norintys vadovauti komandai bei prisiimti didesnę atsakomybę dar gali siekti ir papildomos kvalifikaciją įrodančios licencijos. „Kiekvienai komandai, kuri dirba su lėktuvų priežiūra, reikia žmogaus, kuris vadovautų ir prisiimtų atsakomybę už atliktus lėktuvo priežiūros darbus. Tam reikalinga licencija, kurią galima gauti išlaikius specialius papildomus egzaminus ir įgijus 5 metų darbo angare patirtį“,  – pasakoja J. Nugaras. Jis taip pat pabrėžia, kad licencijos dirbant angare galima ir nesiekti, nes licencijuotų specialistų reikia kelis kartus mažiau.

  • Siekiantiems administracinės karjeros – aviacinis darbas biure

VILNIUS TECH AGAI dekanas akcentuoja, kad itin svarbu susekti visą lėktuvo eksploatacijos ir remonto istoriją. „Aviatoriai juokauja, kad jei dingų lėktuvo dokumentai, tai jis pats taptų bevertis, nes niekas negalėtų įrodyti, kad su juo viskas yra gerai. Kiekvienas lėktuvo patirtas gedimas, pakeista detalė ir kiti procesai privalo būti kruopščiai fiksuojami tam, kad būtų sekama istorija ir įgyvendinami privalomi saugumo reikalavimai“, – pasakoja J. Nugaras.

Kad šis procesas būtų užtikrintas ir vyktų sklandžiai, dirba labai daug žmonių, kurie tiesiogiai net neprisiliečia prie paties lėktuvo. Jie dirba su dokumentais parengiant lėktuvų remonto užduotis, užsiima detalių paieška, pirkimu, vertina jų tinkamumą, prižiūri galiojimo laiką ir atlieka daug kitų itin svarbių procedūrų.

AGAI dekanas akcentuoja, kad tokį darbą dirbant paprastų administracinių įgūdžių gali neužtekti, nes nuolat tenka dirbti su specifinėmis užduotimis, reikalaujančiomis aviacinių žinių, pavyzdžiui, reikia suprasti, kokią lėktuvo detalę reikia užsakyti, žinoti, kaip ji atrodo, kur ji dedama, naudojama ir panašiai.

  • Darbas su skrydžių valdymo sistemomis

Viena iš sričių, kur avionikos specialistai gali atrasti savo kelią – lėktuvų stebėjimo ir valdymo sistemų priežiūra. Tuo Lietuvoje užsiima VĮ „Oro navigacija“. Tai yra sertifikuota oro navigacijos paslaugų įmonė, kuri teikia oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas visoje šalies oro erdvėje ir virš teritorinių vandenų.

VĮ „Oro navigacija“ dirba su moderniomis elektroninėmis ir IT skrydžių valdymo sistemomis. Pasak J. Nugaro, šių sistemų priežiūrai reikia itin specifinių su aviacijos elektronika susijusių žinių. Reikalinga ir speciali licencija, bet pati įmonė suteikia visas galimybes ją gauti.

Nors skrydžių valdymo sistemas naudoja tik VĮ „Oro navigacija“, tačiau avionikos specialistai galėtų save realizuoti ir tokias sistemas kuriančiose UAB „ELSIS PRO“ ar UAB „Indra“ įmonių grupėje. Tai vienos iš didžiausių oro eismo sistemas gaminančių įmonių, turinčių filialus ir Lietuvoje.

  • Išskirtinių sprendimų ieškantiems – lėktuvų dizainerio kelias

Lėktuvų dizaino sritis, pasak VILNIUS TECH AGAI dekano, skirta iššūkių mėgėjams – čia nuolat tenka derinti išskirtinius klientų norus su nesuskaičiuojamais saugumo reikalavimais, tačiau griežtos taisyklės dažnai leidžia kurti išskirtinius sprendimus.

„Lėktuvų interjero ir eksterjero dizainas yra itin griežtai reglamentuota veikla. Viskas, ką lėktuvo viduje ir išorėje keičia specialistai – turi atitikti Europos aviacijos saugos agentūros nuostatus. Todėl už prabangaus lėktuvo interjero bei išorės visada slypi dešimtys saugumo reikalavimų, testų ir patikrinimų, kuriuos turi praeiti kiekviena medžiaga ir prietaisas“,  – pasakoja J. Nugaras.

Kiekvienam projektui įgyvendinti reikalingi skirtingų sričių specialistai. Pavyzdžiui, „struktūristas“, kuris tiksliai apskaičiuoja ir užtikrina, kad viskas vyktų pagal taisykles; avionikas, kuris rūpinasi elektros prietaisais, laidų apkrova, galimybėmis įrengti vieną ar kitą prietaisą ir dizaino inžinieriai – žmonės, kurie išmano šimtus specifikacijų, kurias turi atitikti kiekviena detalė ir medžiaga.

  • Inovatoriams – darbas naujų orlaivių projektavimo ar jų pritaikymo srityje

J. Nugaras sako, kad Lietuvoje turime augančią sklandytuvų pramonę, daugėja įvairių su sportu, pramone ar saugumu susijusių bepiločius orlaivius gaminančių įmonių.  „Bepiločių orlaivių era 2018 m. pasiekė staigų augimo šuolį. Prognozuojama, kad ši rinka nuolat augs ir iki 2027 m. pasieks 56,18 mlrd. dolerių vertę. Taigi, tiek Lietuvoje, tiek globaliu mastu jau trūksta ir ateityje trūks specialistų, gebančių projektuoti ir naujoms sritims pritaikyti orlaivius“, – sako jis.

Dronai jau dabar intensyviai naudojami logistikos, žemės ūkio, statybų, filmavimo technologijų sektoriuose, nuolat ieškoma naujų jų pritaikymo sričių. Investicijos į šių technologijų plėtrą kasmet auga, visame pasaulyje steigiami tyrimų centrai, bandymų poligonai.

  • Darbas kosmoso technologijų įmonėse

Svajojantys apie kosmoso technologijas – gali rinktis karjerą tokios srities įmonėje. Vienas iš itin sėkmingų lietuviškų kosmoso technologijų įmonių pavyzdžių yra UAB „NanoAvionics“, kurianti ir tiekianti naujos kartos elektroninius ir mechaninius mažųjų palydovų sistemų sprendimus bei komponentus. Ji specializuojasi sparčiai augančioje ir itin perspektyvioje mažųjų palydovų rinkoje. Įmonės atstovai taip pat teigia, kad avionikos ir aviacijos mechanikos inžinerijos specialistų poreikis vis labiau auga.

Tačiau, anot J. Nugaro, tai tik vienas pavyzdys, kad Lietuva į kosmoso technologijų pasaulį žengia vis tvirtesniu žingsniu. „Susidomėjimas ir galimybės didėja kiekvieną dieną ir tokias tendencijas dar tikrai matysime ateityje. Lietuvai tapus Europos kosmoso agentūros nare, galimybių ir darbo vietų šiame sektoriuje sparčiai daugės“, – sako AGAI dekanas.

  • Darbas su moksliniais tyrimais, prototipais, startuoliais

Pasak J. Nugaro, šis karjeros kelias gali būti integruotas į bet kurį anksčiau išvardintą arba būti kaip atskira veiklos rūšis dirbant tyrimų centre, institute, startuolyje ir pan. AGAI dekanas pasakoja, kad Lietuvoje atliekami patys įvairiausi su aviacija susiję tyrimai, kuriami nauji prototipai, tobulinamos jau esamos technologijos.

„AGAI atliekame pačius įvairiausius tyrimus: nuo modernių eksploatuojamų lėktuvų detalių tyrimų iki eksperimentų ir skaičiavimų, kaip patobulinti pasaulinį sportinės aviacijos orlaivio modelį. Mūsų studentų ir dėstytojų komanda taip pat yra sukūrusi saulės energija varomą bepilotį orlaivį „Solarwing“. Nuolat ieškome naujų galimybių ir tobuliname technologijas“, – pasakoja AGAI dekanas.

  • Inžinerinis darbas, bet ne tik aviacijos srityje

Pasak J. Nugaro, universitete įgyjamos žinios yra universalios ir pritaikomos ne tik aviacijos sektoriuje. „Pabaigę aviacijos inžineriją, studentai gauna pakankamai plačias tarpdisciplinines inžinerines žinias, išsiugdo inžinerinį suvokimą, įgūdžius, kurie gali būti pritaikomi ir kitose su inžinerija susijusiose įmonėse. Pavyzdžiui, avioniką baigę specialistai gali dirbti su elektronika susijusiose srityse, aviacijos mechanikos srities specialistai – sėkmingai įsitvirtinti įvairiose įmonėje, kur reikalingos inžinerinės grafikos žinios, gebėjimas kurti brėžinius“, – perspektyvomis dalijasi VILNIUS TECH AGAI dekanas.

Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką šiemet būtina žinoti?

Published on

Birželio 1 d. prasideda bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas. „Kasmet nemažai streso abiturientams kelia ne tik egzaminai, bet ir pats stojimo į aukštąsias mokyklas procesas – ne tik svarstant, kokią studijų programą pasirinkti, bet ir nerimaujant, kaip teisingai užpildyti stojimų prašymus, į ką atkreipti dėmesį bei kokių datų negalima praleisti. Juo labiau, kad įprastai kasmet turime vieną kitą naujovę“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė Dovilė Ulinskaitė.­ Ką šiemet būtina žinoti?

Iš ko susidės stojamasis balas?

Šiemet vėl nuogąstaujama, kad nuotolinis mokymasis gali turėti neigiamos įtakos mokymosi rezultatams, todėl stojimo kartelės valstybiniu mastu nuspręsta nedidinti. „Norint pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą universitetuose minimalus konkursinis balas išlieka 5,4. Bet tai nėra vienintelė sąlyga – norintiems stoti į valstybės finansuojamas vietas reikia bent 16 balų išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Svarbus bus ir bendras dalykų vidurkis“, – atkreipia dėmesį D. Ulinskaitė.

Stojant į aukštąsias mokyklas 2021 m. atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių 5 privalomų mokytis dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis bus ne mažesnis negu 7.

„Reikalingų konkursiniam balui apskaičiuoti mokomųjų dalykų sąrašas skiriasi ir priklauso nuo studijų programos, į kurią norima stoti. Skirtingų dalykų įvertinimai turi skirtingą svorį. Pavyzdžiui, stojant į technologinius ar inžinerinius mokslus svarbesnės gali būti matematika, informacinės technologijos, fizika, chemija, o renkantis socialinius ar humanitarinius – istorija, lietuvių kalba ir literatūra,“, – akcentuoja, VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė.

Tiesa, tokie reikalavimai privalomai taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamą studijų vietą. Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas gali būti priimami ir išlaikiusieji tik vieną valstybinį brandos egzaminą, bet pasiekę minimalų konkursinį balą.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad papildomi balai pridedami kai kurių nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laureatams, profesinių mokyklų absolventams, baigusiems mokyklą su pagyrimu, taip pat turintiems ne žemesnį nei 9 brandos darbo įvertinimą (pirmojo ar antrojo dalyko), atlikusiems ilgalaikę savanorystę, baigusiesiems karinius mokymus arba atlikusiesiems privalomąją karo tarnybą.

Ką svarbu atlikti per bendrąjį priėmimo etapą?

Bendrasis priėmimas prasidės birželio 1 d. ir tęsis iki rugpjūčio 5 d. VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė atkreipia dėmesį, kad prašymai turi būti pildomi, teikiami ir koreguojami tik internetu per LAMA BPO sistemą.

„Abiturientams patariu rinktis studijas ir karjeros kelią pagal tai, kas jiems yra įdomu. Pildant prašymą galima įrašyti iki 9 pageidaujamų studijų programų. Pagal tokius prioritetus siūlau pildyti ir stojimų lentelę – svarbu atkreipti dėmesį į eiliškumą ir surašyti studijų programas nuo labiausiai norimos iki mažiausiai pageidaujamos. Net jei abiturientas yra nusprendęs, kur ir ką norėtų studijuoti, labai siūlau pasidomėti ir giminingomis, panašios srities studijų programomis“, – pataria D. Ulinskaitė.

Pildant prašymą būtina atkreipti dėmesį į studijų finansavimo formas: valstybės finansuojamą (VF), valstybės nefinansuojamą (VNF) ir valstybės nefinansuojamą su stipendija (VNF/ST). „Jei norima stoti tik į finansuojamas vietas, aukščiau reikėtų rašyti VF ir VNF/ST studijas. Jei į norimą programą vykdomas VNF/ST priėmimas, reikia žinoti, kad tokiu būdu bus ne šiaip mokama stipendija, o ji bus skiriama tokio dydžio, kad padengtų norminę studijų kainą. Kitaip sakant, mokėti už studijas nereikės, jei aukštosios mokyklos nustatytos studijų kainos atitinka LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas normines studijų kainas“, – akcentuoja VILNIUS TECH atstovė.

Kai kurių studijų programos reikalauja stojamųjų egzaminų. „Pildant prašymą į tas studijų programas, kurioms reikalingi stojamieji egzaminai ar testai, iš karto pateikiamas tvarkaraštis, kada ir kur reikia į tuos egzaminus atvykti. Pavyzdžiui, VILNIUS TECH renkantis orlaivių pilotavimą, skrydžių valdymą ar architektūrą bei kraštovaizdžio architektūrą reikalingas stojamasis egzaminas, testai. Pagrindinė stojamųjų egzaminų sesija vyks nuo birželio 14 d. iki rugpjūčio 2 d., tačiau priklausomai nuo egzaminų ar testų – jie gali vykti tik vieną konkrečią dieną, tad svarbu nepavėluoti įtraukti programą į savo stojimo prašymą. Tad stojantiesiems rekomenduoju kuo anksčiau užsiregistruoti LAMA BPO informacinėje sistemoje ir pateikti stojimo prašymą, kad laiku sužinotų apie egzaminų datas ir nebūtų per vėlu juose sudalyvauti“, – atkreipia dėmesį D. Ulinskaitė.

Kvietimai studijuoti bus paskelbiami rugpjūčio 9 dieną. Sutartį sudaryti bus galima aukštosiose mokyklose arba elektroniniu būdu nuo birželio 10 d. iki rugpjūčio 12 d. 15 val.

Ką svarbu žinoti dalyvaujant papildomame priėmimo etape?

Pasibaigus pagrindiniam priėmimo etapui prasideda papildomas priėmimas. Prašymai vėl teikiami internetu LAMA BPO sistemoje, tai padaryti reikia nuo rugpjūčio 13 d. iki rugpjūčio 16 d.

Papildomo priėmimo metu bus sulaukta kvietimo studijuoti į vieną vietą. „Jei stojantysis jau dalyvavo pirmame etape ir jau sudarė VF studijų sutartį su aukštąja mokykla arba gavo studijų stipendiją, jis gali pretenduoti tik į VNF studijų vietą. Jei stojantysis su aukštąja mokykla sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį arba jeigu negavo ar nepriėmė jokio kvietimo studijuoti, tokiu atveju jis gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamą, tiek į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, taip pat ir į studijų stipendiją“, – paaiškina VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė.

Papildomo priėmimo kvietimo studijuoti paskelbimas – rugpjūčio 20 d., sutarčių sudarymas vyks rugpjūčio 21–23 d.

Galvojant apie pasirenkamas studijų programas, specialybes, karjerą, D. Ulinskaitė kviečia dar kartą pagalvoti, pasinagrinėti informaciją, įvertinti savo galimybes ir gebėjimus: „Jei kyla neaiškumų pildant prašymus, kviečiu nepalikti nežiniai savo ateities, o skambinti, rašyti ir klausti. VILNIUS TECH, kaip ir kiti universitetai, turi savo Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrą, kurių atstovai gali patarti ir padėti užpildyti prašymus teisingai“.

VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė renkantis studijas linki padaryti teisingą sprendimą, o taip pat primena, kad mokymasis nesibaigia ties universitetu: „Kad ir ką jūs mokytumėtės, kokioje srityje vėliau dirbtumėte, mokytis reikės visą gyvenimą. Mokslo pažanga, technologijos kinta be galo sparčiai, dėl to naujoves reikia nuolat sekti ir ieškoti būdų kaip jas pritaikyti savo srityje“.

Informaciją apie stojimus į atitinkamas studijų programas VILNIUS TECH galima rasti vilniustech.lt/stojantiesiems

Atnaujinta virtualaus ugdymo platforma vua-mokykloms.lt

Published on

Karantino metu švietimo sistema išgyvena ne pačius geriausius laikus – moksleiviai mokomi tradiciniais mokymo būdais, bet tik nuotoliniu būdu. Tai ne visada įdomu ir patrauklu technologiniame pasaulyje gimusiems ir augantiems vaikams. Lietuvos kultūros taryba parėmė virtualaus ugdymo platformą, kuri leidžia į mokymąsi pasižiūrėti šiek tiek laisviau ir inovatyviau.

Šiuo metu yra jau sukurtas ugdymo turinys – 50 elektroninių pamokų dalykams: dailė (tautiniai raštai, audimo elementai), muzika (lietuvių liaudies instrumentai, dainų šventės tradicijos), lietuvių kalba (tautosaka, sakmės, sutartinės, tarmės), pilietiškumo ugdymas (muziejai, valstybinių švenčių minėjimas ir tradicijos), geografija (Lietuvos regionai, sienos, geologiniai paminklai) ir kita.

Moksleiviai gali registruotis į įvairius vykstančius konkursus ir savo testų rezultatais varžytis su kitais dalyviais. Virtualias pamokas kuria patys mokytojai, todėl tai nėra iš Švietimo Ministerijos „nuleistas“ ugdymo planas. Kiekvienas mokytojas gali nesunkiai sukurti savo pamokas panaudoti vaizdinę ir tekstinę medžiagą, įrašydami pamokas garsu, sukurdami video. Yra galimybė sukurti ir 3D vaizdus, pritaikyti juos Virtualiosios Realybės (VR) akiniams. Tai savotiška interaktyvi prezentacija internete.

„Virtualaus ugdymo platforma yra sukurta mūsų EDU GameGate platformos pagrindu. Virtualias pamokas galima padaryti ir įdomias, ir naudingas. Vaikams nepatinka skaityti popierines knygas, jiems norisi daugiau žaidimo formos mokymų. Ši platforma yra sukurta tam, kad būtų galima ir žaisti, ir mokytis. Manome, kad tai vienas iš efektyviausių būdų išmokti tam tikras mokykloje dėstomas pamokas.“, – sako Saulius Balsys, VUA.lt kūrėjas. Šiuo metu platforma tik pradėta vystyti – laukia dar ne vienas patobulinimas, daugiau turinio.

  1. Balsys: „Kviečiame ir kitas sąjungas, asociacijas ir bendruomenes prisijungti kurti tokį turinį ir talpinti ją platformoje VUA.LT. Trumpas, vaizdo (video) mokymų kursas, savarankiškai sukurti ir patalpinti virtualios realybės užsiėmimus (sukurta per 50 užsiėmimų), kurie naudojami ugdymo metu.“

VUA.lt su laiku gali tapti patogiu nuotolinio mokymosi įrankiu ne tik moksleiviams, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kurios pamažu irgi pratinamos prie nuotolinio mokymosi.

Projektą remia ir finansuoja: Lietuvos kultūros taryba

Projektą įgyvendina: VšĮ 3D Vilnius

Nuoroda į projektą: https://vua-mokykloms.lt

 

Būsimus atradėjus ugdyti reikia jau dabar

Published on

Lietuvos krepšinio sėkmės istoriją nuolat tęsia ir kuria tūkstančiai jaunųjų krepšininkų, kurie nuo mažens kasdien treniruotėse ir rungtynėse ugdo savo gebėjimus. Tūkstančiai mokinių, dirbdami kryptingai, gali sukurti Lietuvai sėkmės istoriją ir inovacijų srityje. Ar žinote, kad dar sėdėdami mokyklos suole, mokiniai glaudžiai bendradarbiauja su universitetais ir kuria inovatyvių ateities technologijų sprendimus, paremtus, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu? Tai išbandyti gali kiekvienas.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) jau penktus metus iš eilės veikia neformaliojo ugdymo platforma, „Ateities inžinerija“ (AI), padedanti jauniesiems inovatoriams kurti savo ir visos šalies ateitį. „Kiekvienoje mokykloje įkurti šiuolaikines kūrybines dirbtuves ir jas aprūpinti įvairiausias modernias technologijas išmanančiais mokytojais nėra realu. Optimali išeitis – nuotolinis ugdymas(is), kuris pasirodė itin efektyvus ne tik pandemijos suvaržymų metu,“,– teigia VILNIUS TECH „Ateities inžinerijos“ (AI) platformos koordinatorius dr. Henrikas Mykolaitis.

Kas yra AI platforma ir kaip organizuojama jos veikla?

AI platforma nemokamai mokykloms suteikia ugdymo aplinką, šiuolaikinių inovacijų inžinerinių technologijų srityje: ugdymo turinį, įrankius, nuotolines bei kontaktines konsultacijas ir renginius. Pagal galimybes, medžiagas bei įrangą. Mokiniai gali atlikti projektinius darbus – ištirti savo aplinką, sukurti originalų produktą, išmokti vystyti verslą. Vėliau konkursuose pristatyti darbų rezultatus ir rasti kelius jų įgyvendinimui, o mokytojai – patobulinti savo kvalifikaciją.

Tipinis AI veiklos tvarkaraštis yra toks: AI sezonas prasideda rugsėjį – vyksta AI rudens sesija, kurioje aptariamos naujojo sezono tematikos ir veiklos. Po to mokyklos apsisprendžia dėl projektinių darbų (PD) tematikų, formuojamos komandos, kurios, vadovaujamos mokytojų ir padedamos AI konsultantų, renkasi temas, planuoja darbą, ieško reikalingų išteklių, dirba kūrybinėse dirbtuvėse ir savarankiškai.

AI žiemos sesijos metu, vasario mėnesį, peržiūrimi atliekami ir pristatomi jau baigti darbai. Po to tęsiamas kūrybinis darbas, vyksta nuotolinės konsultacijos, o baigti PD pristatomi gegužės mėnesio pabaigoje, AI pavasario sesijos metu.

Kiekviena mokykla AI veiklą gali pritaikyti savo ugdymo proceso poreikiams. Pavyzdžiui, jeigu ugdymo plane yra numatyti projektiniai darbai – čia galima vienu šūviu nušauti du zuikius: pasirinkti tokią temą, kad darbas būtų užskaitytas ir mokykloje, ir pristatytas AI konkurse. Be to, mokytojai, vadovaudami mokinių projektiniams darbams, tuo pačiu gali įvykdyti ir kvalifikacijos tobulinimo programą.

Kokios pagalbos mokiniai gauna iš VILNIUS TECH bendruomenės?

Į AI veiklą įsitraukę dėstytojai iš visų VILNIUS TECH fakultetų – tai garantuoja plačią galimų PD temų įvairovę. Šie dėstytojai – AI konsultantai – kuria ir tobulina metodinę medžiagą, konsultuoja PD komandų narius, organizuoja kūrybines dirbtuves ir kitus praktinius užsiėmimus VILNIUS TECH laboratorijose arba mokyklose. Pagal galimybes, medžiagomis bei įranga remia PD komandas.

Rudens sesijoje vyko praėjusio AI sezono projektinių darbų konkursas. Plačiau papasakokite apie įdomiausius, geriausiai įvertintus, daugiausiai dėmesio susilaukusius projektus.

AI rudens sesijoje buvo pristatyti PD, kurie dėl karantino suvaržymų nebuvo baigti ir pristatyti pavasarį. Iš viso 14-oje tematikų pristatyti 65 darbai, iš kurių 25 buvo pripažinti nugalėtojais tematikų arba atskirų nominacijų konkursuose.

Pavyzdžiui, Filmo kūrimo mobiliuoju įrenginių tematikoje iš keliolikos pristatytų darbų geriausiu pripažintas Vilniaus licėjaus filmas „Pievų skambesiai“, o dar kitų 8 mokyklų darbai įvertinti specialiomis nominacijomis. Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazijos komanda laimėjo „Android“ programėlių kūrimo konkursą, sukūrusi programėlę, sprendžiančią mobiliuoju įrenginiu nufotografuotus SUDOKU galvosūkius, Klaipėdos r. Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos komanda, ištyrusi vietinių vandens telkinių taršą, pelnė pirmą vietą Aplinkos apsaugos tematikoje, Kėdainių šviesiosios gimnazijos komanda, sukūrusi naktinį šviestuvą su video kamera, nugalėjo Dizaino tematikos konkurse, o Tauragės Žalgirių gimnazijos komanda, ištyrusi savo mokyklos pastato energinį efektyvumą, laimėjo Darnaus pastato tematikoje. Šių ir kitų pristatytų darbų plakatus galite pamatyti čia.

Papasakokite apie šio sezono naujoves.

Šiemet atsirado nauja tematika, pavadinimu „Statyba – praktiškai“. Ji skirta toms komandoms, kurios nori savo galva ir rankomis, padedant statybų profesionalams, mokyklos teritorijoje susiprojektuoti ir pasistatyti pavėsinę, tinkančią ir mokslui, ir laisvalaikiui. Šiuo metu jau trys mokyklos pradėjo parengiamuosius darbus. Visų AI tematikų informacinius plakatus galite pamatyti čia.

Kokią įtaką projektui turėjo COVID-19 pandemija? Kaip pavyko susitvarkyti su iškilusiais nesklandumais?

COVID-19 pandemija ženkliai apsunkino darbus. Perėjimas į vien nuotolinę mokinių darbo formą mažiau paveikė individualiai atliekamus projektinius darbus, tačiau dauguma komandinių darbų iš esmės sustojo. Iš viso, per 2020 metus pavyko užbaigti apie 100 iš 180 darbų, pradėtų 2019 metais. Didžiąją dalį likusių darbų tikimės baigti šį sezoną kartu su naujai pradėtais darbais. Suprantama, kad visi laukiame galimybės tęsti  kontaktinę veiklą.

Kokiomis veiklomis dabar užsiima projekto dalyviai? Papasakokite plačiau.

Šiuo metu yra vykdoma apie 160 darbų: nuotoline forma vyksta kūrybinės dirbtuvės, individualus komandų ir jų vadovų konsultavimas ir kt. AI 5-ojo sezono žiemos sesija vyks kovo 5 d. Jos metu komandos pristatys savo vykdomų darbų eigą, jau užbaigtų darbų rezultatus.

AI projektinei veiklai nuolat reikia įrangos, medžiagų ar komponentų. Galima pasidžiaugti, kad praėjusiais metais savivaldybės iš Vyriausybės gavo papildomų lėšų mokinių neformaliajam ugdymui remti, ir dalis AI mokyklų savo savivaldybių (Alytaus m., Kėdainių, Klaipėdos r., Radviliškio, Šiaulių m., Švenčionių, Tauragės ir Vilniaus m.) konkursuose laimėjo lėšų savo AI veiklai stiprinti. Tai – sektinas pavyzdys, tačiau tokios projektinės veiklos finansavimo klausimas aktualus yra visada.

Kaip manote, kodėl reikia domėtis šiuolaikinėmis technologijomis?

Technologijos keičiasi sparčiai – pasaulio ekonomikos forumo ekspertai dar 2016 m. įžvelgė, kad du trečdaliai dabartinių pirmokų, atėję į darbo rinką dirbs darbus, kurie savo turiniu visiškai skirsis nuo dabartinių darbų, o šiuo metu dar visai neegzistuoja. Dauguma daiktų ir paslaugų, kuriomis jie naudosis, dar nesukurta. Inovatoriams yra ir bus ką veikti, o pradėti tam rengtis reikia jau dabar.

Kaip paskatinti jaunus žmonės jomis domėtis aktyviau?

Mokytojų teigimu, maždaug 10 proc. mokinių turi polinkį technologijoms ir techninei kūrybai, o tai yra 10-15 tūkst. mokinių, besimokančių 7-12-ose klasėse. Mes turime jiems laiku sudaryti sąlygas ir paskatinti tuos polinkius ugdyti, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena ar mokosi. Būdų, kaip jauną žmogų sudominti technine kūryba yra ne vienas. Vienas geriausių – parodyti pavyzdį, ateities perspektyvą ir leisti pabandyti pačiam. Dalis vaikų į šią veiklą ateina savarankiškai, tačiau daugumai šį kūrybos norą uždega mokytojai.

Kalbant bendrai, kokios optimalios priemonės, stiprinant inovatorių ugdymą Lietuvoje?

Krepšinio pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad vien mokyklinių fizinio lavinimo pamokų nepakanka, norint išugdyti krepšinio profesionalus. Tam reikalinga visa ugdymo ekosistema, ir ji egzistuoja. Panaši kryptingo masinio ugdymo ekosistema reikalinga ir Lietuvos ateities inovacijų sričiai, nes šiuo metu, pavyzdžiui, kalbant apie neformaliojo vaikų švietimo krepšelių lėšų paskirstymą, techninei kūrybai tenka tik 5-6 proc. metinio biudžeto – beveik 8 kartus mažiau negu krepšiniui.

Vyriausybė akcentuoja šalies inovacinių gebėjimų stiprinimo svarbą, ir reikia tikėtis, kad jos darbų plane atsiras ir priemonės, leidžiančios sukurti atvirą masinę mokinių inovacinių gebėjimų nuotolinio ugdymo platformą, kuri efektyviai papildytų kitas kontaktines ugdymo iniciatyvas, pavyzdžiui, kuriamus STEAM atviros prieigos centrus.

Tokia platforma suteiktų papildomas galimybes visų Lietuvos mokyklų mokiniams gilinti savo žinias kūrybingumo, inžinerijos, kitų STEAM dalykų ir verslumo srityse, jas integruoti ir taikyti realių problemų sprendimui. Platforma būtų atvira visiems ugdymo paslaugų teikėjams, įskaitant ir mokytojus, mokslo arba verslo profesionalus, parengusiems nacionaliniu lygiu akredituotas neformaliojo ugdymo programas. Tokios platformos prototipu galėtų būti jau 5-tus metus sėkmingai veikianti VILNIUS TECH „Ateities inžinerijos“ platforma.

Šiuo metu AI platformoje, savo ugdymo poreikių ir galimybių ribose, sėkmingai dirba daugiau kaip 60 mokyklų, atstovaujančių beveik pusę Lietuvos savivaldybių. Mes siekiame plėsti šių mokyklų ratą, ir, nors mūsų pajėgumai riboti, priimsime ir naujas mokyklas, norinčias įsitraukti į AI veiklą.

Daugiau informacijos galima rasti čia.

Alekso Jauniaus nuotrauka.

Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?

Published on

Nepaisant besitęsiančios pandemijos – atsisakyti brandos egzaminų 2021 m. nesvarstoma. Nors išgyvename jau antrą karantino bangą, egzaminams besiruošiantiems abiturientams nuo to nei kiek ne ramiau, kankina tie patys klausimai – kaip sėkmingai pasiruošti egzaminams neišeinant iš namų ir fiziškai nelankant mokyklos?

Neramina ir vasarą vykusių pirmųjų egzaminų pandemijos sąlygomis rezultatai – valstybinio matematikos egzamino neišlaikė daugiau nei 30 proc. abiturientų, tokie rezultatai skambiai vadinti „blogiausiais istorijoje“. Nacionalinės švietimo agentūros atstovai pabrėžė, kad gerokai prastesni nei kitais metais buvo ir fizikos bei informacinių technologijų brandos egzaminų rezultatai.

Specialistai pripažįsta – savarankiškai ruoštis egzaminams nėra lengva

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) Matematinės statistikos katedros lektorė dr. Nomeda Bratčikovienė sako pastebėjusi, kad savarankiškai ruoštis matematikos egzaminui daugeliui išties nėra lengva. „Moksleiviams nuotolinis mokymas buvo ir vis dar yra nemenkas iššūkis, su kuriuo jiems anksčiau neteko susidurti. O dar prisideda ir gąsdina nežinomybė, ko gali laukti ir tikėtis egzamino metu“, – atkreipia dėmesį ji.

Pasak VILNIUS TECH FMF Fizikos katedros vedėjo doc. dr. Dainiaus Jasaičio, savarankiškai ruoštis egzaminams tokiu sudėtingu metu – tikras iššūkis.

„Nuotolinis mokymas grįstas savarankišku mokymusi ir nuotolinėmis konsultacijomis, o savarankiškai ruoštis, pavyzdžiui, fizikos valstybiniam brandos egzaminui, yra nemenkas iššūkis. Fizikos kursas platus ir gana sudėtingas, egzaminas susideda iš teorijos žinių patikrinimo ir kompleksinių uždavinių sprendimo. Ne visi moksleiviai turi galimybę iškilus klausimams pasitarti su mokytojais ar draugais, kiti galbūt nedrįsta prisipažinti, kad kažko nesupranta“, – sako D. Jasaitis.

Pagalbą siūlo sričių profesionalai – universiteto dėstytojai

2020 m. pabaigoje abiturientai, pasirinkę, kokius egzaminus laikys vasarą, aktyviai ieško galimybių, kaip pakartoti ir įtvirtinti turimas žinias. Suprasdamas, kad pandemija – iššūkis visai švietimo sistemai, abiturientams padėti siekia VILNIUS TECH – tęsia didelio moksleivių dėmesio praėjusiais metais sulaukusią iniciatyvą ir organizuoja nuotolines matematikos ir fizikos pamokas brandos egzaminams besiruošiantiems moksleiviams. Prie jų šiemet prisideda ir informacinių technologijų (IT) pamokos.

Pasak užsiėmimus 2020 m. vedusių lektorių – didelis susidomėjimas VILNIUS TECH organizuotomis nuotolinėmis pamokomis parodė, kad tokie kursai moksleiviams reikalingi ir naudingi.

VILNIUS TECH siūlomų pamokų tikslas – padėti abiturientams kuo geriau pasiruošti valstybiniam brandos egzaminui, kad eidami jų laikyti moksleiviai jaustųsi ramūs ir būtų užtikrinti savo jėgomis.

Užsiėmimų tikslas – tinkamai pasiruošti brandos egzaminams 

Visų užsiėmimų metu daugiausiai dėmesio bus skiriama toms temoms ir uždaviniams, kurie dažniausiai pasitaiko valstybinio brandos egzamino metu.

Pasak N. Bratčikovienės, didelis privalumas – pati kursų struktūra. „Moksleiviams paaiškinu, ką jie iš kiekvienos temos privalo žinoti eidami į egzaminą ir ko nebūtina prisiminti, nes ras egzamino priede. Toliau pereiname prie konkrečios temos uždavinių, o vėliau jie namuose patys sprendžia mano parinktus ankstesnių metų matematikos valstybinio egzamino uždavinius. Kito mūsų susitikimo metu išsiaiškiname visus kilusius klausimus“, – apie mokymosi metodiką pasakoja lektorė.

Anot fizikos užsiėmimus vedančio D. Jasaičio, atsižvelgiant į mokinių poreikius, pamokų temų sąrašai galės būti koreguojami. „Jei moksleiviams kiltų sunkumų įsisavinant medžiagą, visada galima pasitarti, sunkesnei temai skirti daugiau laiko. Tikiuosi, kad šios papildomos pamokos sustiprins moksleivių žinias ir pasitikėjimą savo jėgomis, padės geriau pasiruošti egzaminui ir lengviau jį išlaikyti“, – sako docentas.

Naujo kurso pradžia – jau vasario mėnesį

Moksleiviai kviečiami prisijungti prie nuotolinių matematikos, fizikos ir IT pamokų kursų nuo vasario mėnesio. Matematikos ir fizikos kursai padalinti į dvi dalis. IT kursas bei kiekviena matematikos ar fizikos pamokų ciklo dalis apima po 30 akademinių valandų, padalintų į 15 užsiėmimų (2 akad. val. kartą per savaitę). Užsiėmimai vyks per vaizdo konferencijų sistemą „Zoom“ (uždavinių sprendimas, paaiškinimai, klausimų pateikimas raštu dėstytojui per „pokalbių“ funkciją). Pamokų vaizdo įrašai, mokomoji medžiaga, uždavinių sprendimo pavyzdžiai pateikiami virtualiojoje mokymosi aplinkoje „Moodle“.

Susidomėję pamokomis yra kviečiami dalyvaudami nemokamose įvadinėse pamokose, kurios vyks tokiu metu:

Sausio 25 d. 17 val. matematikos įvadinė pamoka;

Sausio 28 d. 16:30 val. informacinių technologijų įvadinė pamoka;

Sausio 28 d. 18:15 val. fizikos įvadinė pamoka.

Registruotis į užsiėmimus galima čia. Daugiau informacijos – VILNIUS TECH interneto puslapyje, taip pat el. p. [email protected] ir tel. (8 5) 274 5035.

Kaip palengvinti mokymąsi ir atsiskaitymus karantino metu?

Published on

 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) psichologė Gintė Gudzevičiūtė

 

Pasibaigus didžiosioms metų šventėms besimokantiems baigiasi semestrai ir prasideda atsiskaitymai, sesija. Laikas, kai jie turi daug egzaminų ir kitų, nuo praėjusių metų likusių darbų. Nenuostabu, kad kai kuriems šis metas asocijuojasi su stresu, įtampa, bemiegėmis naktimis, laiko planavimo problemomis ar nuovargiu. Vieni sesijai, egzaminams ir atsiskaitymams ruošiasi iš anksto, kitus ji tarsi užklumpa netikėtai. Tačiau gerai tai, kad sesija – laikinas laikotarpis, kuriam pasiruošti galima iš anksto. Šis atsiskaitymų metas sutampa ir su karantino laikotarpiu, kuris be įprastos sesijos įtampos, atneša ir kitų išgyvenimų. Kaip šį laikotarpį galima palengvinti?

 

Karantino žala psichologinei savijautai – kokia ji?

 

Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija veikia žmonių psichologinę savijautą, darbingumą, produktyvumą, įpročius. Dirbdama VILNIUS TECH, karantino metu iš studentų vis dažniau girdžiu, kad dėl šiuo metu susiklosčiusių aplinkybių, vis dažniau apima apatija, atbukimo jausmas, mažėja motyvacija, sunkiau susikaupti ar išlaikyti dėmesį ties atliekama veikla. Mokytis sunkiau ir tiems, kuriems iki šiol mokymosi sunkumų kildavo rečiau.

 

Karantino metu būdingi ir emocijų svyravimai: nerimo protrūkiai, padidėjęs dirglumas, prislėgta nuotaika, negalėjimas atsipalaiduoti. Tiesa, karantinas ne visus veikia neigiamai. Kai kurie džiaugiasi, jog gali mokytis nuotoliniu būdu, turi daugiau laisvo laiko, kurį gali panaudoti ruošdamiesi atsiskaitymams ar kitoms veikloms. Kiti karantino metu teigia atgaivinę santykius su draugais, su jais bendraudami nuotoliniu būdu.

 

Sesija, egzaminai, atsiskaitymai karantino metu gali būti lengvesni tiems moksleiviams, kurie daug dirbdami prie kompiuterio randa būdų ilsėtis be jo: daugiau juda, pakeičia aplinką, išeina į gryną orą, laikosi miego režimo, bendrauja su kitais.

 

Kaip karantino sąlygomis derinti mokymąsi ir poilsį?

 

Šiuo sunkesniu laikotarpiu, ypač naudinga ne tik mokytis ir stengtis dėl rezultatų, bet ir pasirūpinti savimi: sukurti sau tokią aplinką ir rutiną, kad lengviau būtų galima rasti resursų poilsiui.

 

Pertraukos ir mankšta. Dienos eigoje, dirbdami ar mokydamiesi prie kompiuterio, darykite pertraukas. Jų metu atsitraukite nuo darbo vietos, atlikite kelis mankštos, raumenų atpalaidavimo pratimus. Atliekant fizinę veiklą galima suaktyvinti kraujotaką, tuomet mažėja mieguistumas. Mankštai skirti per daug laiko nebūtina, bet po kelių tokių pertraukų, bus lengviau sutelkti dėmesį dirbant, jausite mažiau įtampos kūne.

 

Susikurkite dienotvarkę, planuokite laiką. Planuojant dieną ar net savaitę, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į darbus ir užduotis, kurias reikia padaryti, bet įtraukti ir pertraukėles, numatyti, kada skirsite laiko poilsiui, kada eisite miegoti, o kada kelsitės. Miego laiką planuoti naudinga, siekiant, kad jis būtų reguliaresnis. Suaugusiam asmeniui rekomenduojama miegoti 7–9 valandas. Miegant per ilgai, gali kilti priešingas efektas – nuovargis ir mieguistumas.

 

Jeigu darbų daug, jie kelia nerimą, galite pasidaryti ir jų sąrašą, nuspręskite, kurių iš užduočių tą dieną tikrai neatliksite. Tuomet bus galima mažiau blaškytis ir skirti dėmesį tik prioritetiniams darbams.

 

Motyvacija. Daugelis besimokančiųjų teigia, kad sunkiausia mokytis tuomet, kai dingsta motyvacija, sunku prisiversti imtis darbų. Motyvacija sumažėja ir susidūrus su daugiau darbo reikalaujančiu dalyku, ar tuomet, kai kamuoja nerimas, jog nepavyks išmokti, laiku atsiskaityti. Kartais žmonės motyvacijos laukia tarsi įkvėpimo ar iš dangaus nusileidžiančio smalsumo, intereso studijoms.

 

Tokiu būdu laukiant motyvacijos, ji gali ir neaplankyti. Padėti sau galime patys: prisėsti prie darbų, pernelyg ilgai tos motyvacijos nelaukdami. Kartais, kai tam tikram dalykui išmokti gali prireikti ir 10 valandų, baisu ir pradėti mokytis.

 

Vienas pratimas gali palengvinti tokią situaciją: skirkite kuriam nors darbui atlikti tik 15 minučių (pavyzdžiui, 15 minučių skaitykite užrašus arba knygą, 15 minučių skirkite uždavinių sprendimui). 15 minučių darbas neatrodo toks bauginantis, bus lengviau prisėsti prie darbų. O per tas 15 minučių „apšilimo“ ne retai atsiranda smalsumas, noras skirti dar šiek tiek minučių. Dažnai aplanko ir noras dirbti toliau.

 

Užduotys karantino metu – misija įmanoma?

 

Iš studentų girdžiu ir tai, kad kartais jie tarsi diskutuoja su savimi ar verta pradėti mokytis, daryti užduotis dabar. Gal geriau vakare, o gal po to, kai susitvarkys namus, kai sužais dar vieną kompiuterinį žaidimą ir t.t. Tokie proto žaidimai – labai žmogiškas, natūralus būdas išvengti to, kas sunku, nemalonu ar gali pareikalauti resursų.

 

Atpažinus savyje tokį vidinį dialogą, galima nusišypsoti, suploti ar kitaip sureaguoti ir atkreipti dėmesį į tokį proto žaismą, neskiriant laiko tolesniam derėjimuisi su savimi, o tiesiog suskaičiuoti iki penkių ir imtis darbo. Galime savęs paklausti: už ką ateities tu, sau padėkosi rytoj?

 

Norėdami save motyvuoti, galite pagalvoti, kuo šis pasiruošimas gali būti naudingas: galite stengtis tam, kad įgytumėte naujų žinių ir įgūdžių, gal mokymosi medžiaga jums yra įdomi, o įgytos žinios pravers ateityje? Nuo to, kas mus įkvepia stengtis, gali keistis požiūris į darbą, ruošimąsi. Nuo to gali pasikeisti ir streso pojūtis.

 

Savęs palaikymas. Dienos pabaigoje nepamirškite sau padėkoti už dieną. Už tai, kad pavyko ryte atsikelti iš lovos, imtis darbų, mokytis, atlikti tam tikras užduotis. Svarbu padėkoti ir už pastangas rūpintis savimi. Konsultacijų metu girdžiu, kad žmonėms save kaltinti ar kritikuoti – labai paprasta. Žmonės patys nepastebi, jog tai daro, bet jų nuotaika nuo to blogėja.

 

Svarbu vis dažniau atkreipti dėmesį į tai, ką žmogus sako sau. Verta galvoti ne apie tai, už ką save pakritikuoti, bet empatiškai nusiteikus pasvarstyti, už ką save pagirti, padėkoti, o kur dar pasistengti. Naudinga su savimi kalbėti taip, kaip kalbėtumėte su geriausiu draugu, kuris jums rūpi ir kurį palaikote.

 

Rūpinimasis savimi. Įtemptu laikotarpiu dera nepamiršti pasirūpinti ir savo psichologine gerove. Kartais verta peržiūrėti ir sumažinti reikalavimus sau, būti mažiau kritišku. Naudinga daugiau kalbėtis su artimaisiais ir draugais telefonu ar internetu. Savo kylančius jausmus ir patiriamus pojūčius galima išrašyti ant popieriaus, medituoti, išbandyti įvairius atsipalaidavimo pratimus, kurių galima rasti internete ar knygose.  Norint pasirūpinti savo psichologine savijauta galima kreiptis į psichologą nuotolinei konsultacijai.