Kiekvienas miško savininkas turėtų jaustis pakiliai ir išdidžiai vien dėl to, kad jis turi savo mišką. Nesvarbu, ar tai 1 ar 1000 hektarų. Jame augantys medžiai savaime yra labai vertingi. Miško kaina dažnai vertinama tik pinigais. Tai nelabai teisingai. Reiktų atskirti dvi svarbias sąvokas: miško kaina yra kaina už visą mišką su žeme; medienos kaina – tik miške esančių kirstinų medžių kaina. Kuri aktualiausia jums?..
Miškas – gyva būtybė. Jei nežinojote, kiekvienas medis yra gyvas. Jį sužalojus jis jaučia skausmą. Nereiktų jo įsivaizduoti, kaip žmogaus su sudėtinga nervine sistema. Medis daug paprastesnis organizmas. Nupjovus šaką jis nupjautą žaizdą užgydo, nors ir kurį laiką gali tekėti sakai. Tai įdomus biologinis procesas, apie kurį mokomasi mokykloje, bet vėliau sėkmingai pamirštama 🙁 Dėl šios priežasties tikrąją miško kainą pasakyti gana sunku. Kiekvienais metais ji gali keistis – kai kurie medžiai miršta, kai kurie žūsta per audras (išvirsta, yra nulaužiami), kartais medžius gali užpulti kenkėjai ir parazitai, tada būtinas masinis valymas siekiant apsaugoti ir kaimyninius sklypus. Dėl pasakyti, kad hektaro kaina 2000 eurų vienareikšmiškai negalima.
Miškas gali būti nuolatinis pajamų šaltinis jo savininkui. Jame galima įrengti nedidelę sodybą, vaikščiojimo takus, žvėrių šėryklas, stebėjimo punktus, galų gale nedidelį karstynių parką. Turint keletą hektarų sutvarkyto miško, galima net pastatyti dabar populiarų apžvalgos bokštelį. Medžiotojai juk sau statosi medinius, kad geriau galėtų susekti šernus ir kitus laukinius žvėris. Įsivaizduokite, kad prašote paaukoti po 1 eurą už užlipimą į tokį bokštelį – atsipirktų jau per pirmus metus. Taip galima priversti mišką dirbti jums, ne tik kelti savo medienos vertę kiekvienais metais.
Kaime miško savininkai iš miško uždirba ir kirsdami malkas. Kiekvienas miško savininkas privalo susitvarkyti savo mišką ir jį prižiūrėti kiekvienais metais. Ką gi reiškia nuvažiuoti su didesne priekaba prie lengvojo automobilio ir prikrauti į ją sausuolių malkų? Tai poros valandų darbas, o parduoti kaime tas malkas kaimynams – vieni juokai. Tai papildomas uždarbis, kuris gaunamas beveik iš nieko – juk kiekvienais metais reikia surinkti išvartas, sausuolius, jau nekalbant apie ribos kirtimą.
Miško kaina neapima to gryno oro, kurį duoda miškas, grybų ir uogų, kurių netenkame mišką pardavę. Tiesa, šie argumentai taikytini tik tiems, kurie turi jėgų ir priemonių savo miškui prižiūrėti. Jei jau neprižiūrėsite tinkamai, gal geriau negadinkite miško ir jį parduokite tiems, kurie prižiūrės ir panaudos tinkamai. Juk net ir iškirtus visus medžius toje vietoje sodinamas jaunuolynas, kuris po 20-40 metų vėl virs tikrų tikriausiu mišku.