Articles Tagged with elektra

Nuo ko priklauso elektros kaina?

Published on

12 centų už kilovatvalandę laikai baigėsi. Elektros tiekimo rinka yra liberalizuota, o tai reiškia, kad sujaukti visi popieriai, o galutinis vartotojas nebežino, kuriuo elektros tiekėju tikėti, o kuriuo ne. Bet tokia jau ta demokratijos kaina. Kartais ji būna didesnė, o kartais – mažesnė. Šiame straipsnyje pasistengsime atkreipti dėmesį į tai, nuo ko iš tikrųjų priklauso elektros kaina.

Įsivaizduokite elektrą kaip vandens telkinį. Labiausiai artimas atitikmuo – kanalas. Tai dirbtinė upė su tekančiu vandeniu. Pagal Lietuvos įstatymus, resursai, esantys 30 cm po žeme ir giliau priklauso valstybei. Viršus – jau privati nuosavybė. Su elektra irgi panašiai – dalis elektros tiekimo priklauso nuo valstybės, o kita dalis – nuo privačių tiekėjų.

Reguliuojamoji ir nereguliuojamoji dalis

Elektros energija yra valstybinės reikšmės objektas, todėl visiškai natūralu, kad valstybė dalyvauja jos valdyme ir kainų nustatyme. Valstybė užsitikrino 55 proc. kainų kontroliavimą, o likusius 45 atidavė privatiems tiekėjams. Valstybė Energetikos ministro įsakymu kiekvienais metais patvirtina, kokį pelną gali gauti už elektros tiekimą. Tai apie 5-9 proc. pelno marža. Tai reiškia, kad valstybės arba su ja susijusios įmonės už elektrą gali uždirbti daugiausiai 5-9 procentus. Kai apyvartos siekia 10 milijardų eurų, 5-7 procentai yra milžiniška suma. Dėl to valstybė iš elektros energetikos uždirba gana nemažai, jau nekalbant apie pridėtinį vertės mokestį PVM.

Liberalizavus elektros rinką, valstybė davė progą keliems tiekėjams užsidirbti jų per daug nereguliuodama. Štai čia ir prasideda įdomioji dalis.

Elektros kaina susideda iš pastovios ir kintančios kainos

Verslo klientai už elektrą moka dvi sąskaitas. Viena sąskaita yra mokama ESO – valstybiniam elektros tinklų valdytojui, o kita – privačiam tiekėjui, kuris rūpinasi, kad elektra būtų tiekiama reikalingais parametrais (įtampa, galia). Paprastiems gyventojams ši procedūra supaprastinta ir ESO skirti pinigai surenkami per tiekėjus. Pastovioji kainos dalis yra už elektros tinklų priežiūrą. Kintanti – už elektros tiekimą. Prisiminkime kanalą. Valstybė atsakinga už kanalo krantus ir jų sutvarkymą, o privatūs savininkai – už vandens paleidimą ir stiprią arba silpną srovę, švarų arba smirdintį vandenį 😉

Kodėl prabilome apie smirdintį vandenį? Tam yra priežastis…

Žalioji elektros energija

Kai kurie elektros tiekėjai siūlo galutiniams vartotojams pirkti žaliąją ir ne žaliąją elektros energiją. Žalioji yra pagaminta saulės elektrinių ir jų parkų, vėjo jėgainių, hidroelektrinių. Nežalioji pagaminta kūrenant mazutą ir kitą iškastinį kurą. Aišku, kad nežalioji teršia aplinką. Dėl to už žaliąją elektros energiją paprastai prašoma daugiau pinigų.

Apie chemiją ir milžiniškas gamyklas, gaminančias fotovoltinius skydus saulės elektrinėms, juos transportuojančius nekalbėsime, nes ta gamyba galimai jokios taršos neišskiria… Jau nekalbant apie tam tikrų žaliavų kasimą Afrikoje, kur naudojamas vaikų darbas – juk jiems šachtose nereikia taip lenktis, kaip suaugusiems nešiojant kobalto ar kitus pusiau kenksmingų metalų rūdos gabalus… Bet apie tai mes nekalbame.

Biržos pinklės

Kaip ir vanduo kanale, taip ir elektros energija yra surenkama iš kelių šaltinių. Mažais upeliais į kanalą plaukia lietaus vandenėlis – tai saulės elektrinių savininkų elektra, kurią sugeneruoja ant namų stogų sumontuoti saulės kolektoriai. Didesniais upeliai teka vėjo jėgainių ir hidroelektrinių energija, o visai rimtais kiekiais ateina didelių elektrinių elektra. Taip susidaro visa elektros srovė.

Kai savo srovės nepakanka, elektros reikia nusipirkti iš kaimynų. Tam atidaromas kitas kanalas, jis vadinamas „NordPol“ ir per jį paleidžiama srovė iš kitų šalių gamintojų. Kiek tas vanduo kainuoja? Vieną diena daug, kitą – mažai. Priklauso nuo to, ar kaimyninėse šalyse atostogos ir niekas nedirba, ar oras geras, ar vėtra nesulaužė kokių saulės elektrinių elementų, ar karas nevyksta kaimynystėje ir t.t. Elektros kaina yra reguliuojama biržos. Mūsų tiekėjai ima biržos kainą, sau pasiima 5 procentus ir tokią elektrą tiekia vartotojui. Viskas kompiuterizuota, todėl paskaičiuoti mėnesio elektros kainą – vieni juokai. Tik pažvelgus į sąskaitą nebūna juokinga, nes taip ir lieka neaišku, kodėl reikia tiek daug mokėti.

Fiksuota elektros kaina

Fiksuota elektros kaina yra saugus variantas gyventojui, bet rizikingas sprendimas tiekėjui. Jei žmogus pasirašo sutartį, kurioje nustatoma vienoda kaina 24 mėnesių laikotarpiui, visada kyla rizika, kad visą tą laiką biržoje kaina padidės ir teks žmogui tiekti elektrą į minusą. Nieko baisaus – pelnas bus iš kitų vartotojų. Tiekėjas savęs nuskriausti tikrai neketina, juk tai normalus pelno siekiantis verslas – ras būdų, kaip uždirbti.

Rinkdamiesi tiekėją, visada atsižvelkite į visus kainos elementus.

Svarbūs saulės energijos privalumai

Published on
people sun roof technology
Photo by William Mead on Pexels.com

Energetikos Ministerija 2019-2022 m numato skirti 17 mln EUR. Daugiau nei po 4 milijonus eurų kasmet, bet  2019 ir  2020, paramos biudžetas gali būti padidintas.Tikrinama kiek asmenų pateikė prašymus ir jeigu norinčiųjų įsirengti skaičius viršys skirtą biudžetą. Pvz., vien 2020 metų pradžioje, parama saulės elektrinėms skirta daugiau negu 6000 žmonių. Toliau aptarsime privalumus, kuriuos suteikia saulės elektrinės.

Energijos gamybos sąnaudos

Saulės energijai veikti nereikia jokių išorinių šaltinių, todėl jos priežiūros ir energijos gamybos sąnaudos praktiškai lygios nuliui. Vienintelės išlaidos, susijusios su saulės energijos naudojimu, yra komponentų gamyba ir montavimas. Tai reiškia, kad, nepaisant didelių pradinių investicijų, su jos naudojimu nėra jokių papildomų išlaidų, todėl įrengimas greitai atsiperka.

Mažiau energijos prarandama transportuojant dideliu atstumu

Nuostoliai transportuojant ir paskirstant energiją didėja didėjant atstumui tarp gamybos ir tiekimo taškų. Nors šie nuostoliai nėra labai dideli, jie turi įtakos įrenginio veikimui tankiai apgyvendintose vietovėse.

Kita vertus, ant stogų įrengus individualias fotovoltines plokštes, atstumai smarkiai sumažėja, todėl padidėja elektros sistemos efektyvumas.

Universalus įrengimas

Lengvas ir paprastas montavimas reiškia, kad jį galima įrengti beveik bet kur, išnaudojant tiek vertikalias, tiek horizontalias erdves, neturinčias specialios paskirties. Šis aspektas, kartu su sistemos moduliškumu ir lankstumu, palengvina nedidelės apimties saulės energijos projektų įrengimą, o papildomas privalumas yra tas, kad įrenginį galima išplėsti, atsižvelgiant į bet kurio laiko poreikius.

Tačiau įdomiausias privalumas – galimybė tiekti elektros energiją atokiose vietose, kur elektros skirstomųjų linijų įrengimo išlaidos yra per didelės arba neįmanomos.

 Energijos gamyba sutampa su didžiausios paklausos laiku

Laikotarpiai, kai energijos poreikis yra didžiausias, koncentruojasi laiko tarpsniuose nuo 11:00 iki 16:00 val. ir kiek mažiau – nuo 20:00 iki 23:00 val. Sistemose, pagrįstose nuolatine energijos gamyba elektrinėse, energijos kaina didžiausios paklausos metu smarkiai išauga. Kita vertus, naudojant saulės energiją, energijos gamyba pasiekia maksimumą tuo paros metu, kai paklausa yra didžiausia. Iš tikrųjų elektros energijos rinkose, kuriose saulės energija gaminama dideliais kiekiais, papildomas energijos tiekimas piko metu gali sumažinti elektros energijos kainas dienos viduryje iki panašaus lygio kaip ir nakties metu.

Saulės parkai: kas tai ir kaip jais naudotis?

Published on

 

Lietuvoje vis daugiau žmonių ima domėtis saulės energijos įdarbinimu savo tikslais. Tai geras būdas sutaupyti išlaidų elektros energijai ir tapti nepriklausomu elektros tiekėju. Pavyzdžiui, įsirengus saulės elektrinę savo namuose. Tačiau  ne visi turi tokias galimybes. Todėl norintiems investuoti į saulės energiją, kuriami. Tai kitokio tipo saulės elektrinė, kurioje dalyvauti gali visi norintys.

Kodėl verta rinktis saulės parką?

Atsinaujinančių šaltinių įdarbinimas yra labai svarbus ne tik mums,  bet ir gamtai. Todėl norintys prisidėti prie Žemės tausojimo, ieško sprendimų, kaip savo gyvenimo įpročius keisti taip, kad mažiau prisidėtume prie taršos. Elektros energijos taupymas – vienas efektyviausių būdų. Tačiau ne visi žino, kaip tai daryti. Nėra geresnio taupymo kaip elektros energijos gaminimas pasitelkiant atsinaujinančius išteklius, tokius kaip saulės energija.

Tiems, kurie šia tema nesidomi, dažniausiai atrodo, kad tai yra sudėtingas procesas, tačiau tai iš tiesų yra daug paprasčiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vienas iš būdų įdarbinti saulę yra montuoti saulės elektrinę  savo kieme ar ant stogo. Tačiau ne visi turi tokią galimybę, todėl šiuo metu Lietuvoje jau veikia saulės parkai, kurie suteikia galimybę elektros energiją gaminti  visiems norintiems.

Dideli saulės parkai yra įrengti skirtingose Lietuvos miestuose ir čia jungtis gali visi. Net jeigu  gyvenate daugiabutyje ir manote, kad elektros energijos gamintoju negalite būti, klystate. Galite jungtis į saulės parko turėtų sąrašus. Saulės parke galite išsinuomoti arba išpirkti dalį jo įrangos, kuri bus Jūsų saulės elektrinės dalis. Čia pagamintą elektrą galėsite naudoti arba sau, arba parduoti. Tačiau svarbiausia, jog tai užtikrins mažesnes išlaidas elektros energijai.

Ar  tai brangiai kainuoja?

Saulės elektrinės įrengimas savo kieme yra brangi investicija. Taip pat ir dalyvavimas saulės parke, nors čia taip pat galite  patys pasirinkti, kokio galingumo parko dalį norite valdyti. Tačiau saulės parkai yra pigesnė investicija, nes Jums nereikia pirkti ir montuoti įrangos, kaip tai reikėtų daryti, įrenginėjant elektrinę savo namuose. Be to, saulės parkų valdytojai siūlo galimybę jungtis prie parko išsimokėtinai ir taip išvengti didelių išlaidų.

Taip pat valstybė skatina gyventojus dalyvauti saulės energijos gamyboje, todėl norintys prisijungti  prie saulės parko gali gauti valstybės paramą. Tokio tipo finansavimo konkursai skelbiami reguliariai. Tereikia laiku pateikti paraišką ir atitikti visus keliamus reikalavimus.

elektros energija

Kada ir dėl ko įjungiame šviesą?

Published on

elektros energijaLaikui bėgant viskas aplinkui modernėja. Jei XIX a. elektros lemputė buvo ką tik „gimusi“, tai dabar elektros energija reikalinga kiekvienuose namuose. O lempučių juose būna nemažai. Kartais įdomu patyrinėti žmonių elgseną, ir lemputės įžiebimas bei apskritai elektros vartojimas – viena tokių terpių, kur galima pasižymėti įdomius pastebėjimus.

Kalbėti apie elektros energiją neretai pradedama nuo problemų. Ir viena opiausių – netaupymas. Vis diskutuojama apie klimato šilimą, o diskusijon įtraukiamas ir apšvietimas. Dėl to skatinama rinktis modernias lemputes, kurios, jei būtų naudojamos masiškai, padarytų perversmą. Kita vertus, netaupymas atsiliepia ne tik klimatui, bet ir kerta per kišenę. Bet  tai yra paties veiksmo darymas (arba nedarymas), o iki priežasčių reikia atsikasti.

Ar pažįstama situacija, kai einant iš vieno kambario į kitą, šviesa ne tik įjungiama pastarajame, bet ir paliekama pirmajame? Ar perskaičius šį sakinį nekilo susimąstymas? Tikriausiai ir patys nežinote, kodėl tai darote (jei darote). Paprasčiausias paaiškinimas – tai yra įprotis, susiformavęs per kažkokį laiką. Veiksmas tiek įsitvirtinęs pasąmonėje, kad jis atliekamas nesąmoningai, visiškai nepagalvojant, kam to reikia. Įsivaizduokite situaciją, jei namai dideli ir juose gyvena penkių asmenų šeima. Sakykime, namuose dešimt kambarių. Kiekvienas šeimos narys vienu metu eina iš savo kambario į kitą. Tokiu atveju matematika paprasta – šviesa penkiuose kambariuose x 2 = šviesa dešimtyje kambarių. Tikrai ne kiekviename būste tiek erdvės, tačiau pavyzdys pritaikomas ir mažesniems namams. Ir apskritai tampa aišku, kad, rodos, nekaltas ir nesąmoningai atliekamas veiksmas koreguoja finansus. Na, o jei dar naudojamos primityvios lemputės, tuomet ir apie aplinką nepagalvojama. Moralizuoti nereikia, tačiau nesunkiai suprantama, jog elektros energija kartais naudojama nepamąstant.

Aišku, kad žiemą elektros sunaudojama daugiau nei vasarą, tačiau įdomūs dalykai dedasi kalbant apie laiko kaitaliojimą. Kai kurie žmonės mano, jog vasaros ir žiemos laikas nėra pats geriausias sprendimas. Kiti akcentuoja, kad tai praktiška. Vyrauja nemažai nuomonių, susijusių su psichologiniais motyvais. Ir prieš tai minėtas šviesų įjungimas net ten, kur nebūnama, kartais yra sąmoningas. Klausiate, kaip ir kodėl? Elektros energija naudojamasi apšviečiant kambarius, ir tai galima laikyti saulės alternatyva. Juk šaltojo metų laiko depresijos kartais ir susiejamos su dargana, tamsiomis dienomis. Na, o elektros lemputės įžiebimas tarytum atveria vartus į harmoningesnę kasdienybę. Būtent todėl prieš tai buvo paminėta, kad moralizuoti dėl netaupymo nereikia. Bet vėlgi – vienas netaupo siekdamas gero, o kitas kone piktybiškai.

Sunku pasakyti, ką dabar galvotų Tomas Edisonas, jei matytų, kad jokie namai neapsieina be elektros lempučių. Turbūt nepaprastai didžiuotųsi. Ir tikriausiai įžvelgtų dar daugiau įdomių niuansų, susijusių su tuo, kaip vartojama elektros energija.

Elektros energijos netaupymas (įjungtos šviesos palikimas), netinkamoje vietoje įtaisyta lempa (lempa kambario viduryje, o darbo stalas – šone, šešėlyje).