Autoriai, leisdami savo knygas patys, susiduria su nemažai įvairių organizacinių klausimų, be to, turi turėti pradinių investicijų būtinoms išlaidoms. Kainuoja ir atspausdinimas ofsetine spauda, ir knygos įrišimas, ir jos maketavimas, viršelio dizainas. Turint knygą, tenka vadovauti jos komercijai, reklamai, ją kažkur saugoti, tiekti knygynams bei atlikti visus kitus darbus, kuriuos paprastai atlieka tarpininkai, kai knygos dideli tirazai leidžiami leidyklos. Tačiau tokiais atvejais autoriai skundžiasi per mažu atlygiu.
Leidyklos autoriams moka nedaug
Viešoje erdvėje, ypatingai praūžus Knygų mugei, netyla klausimai, kaip iš tiesų turėtų būti vertinami autorių atlyginimai. Ofsetine spauda (jos darbais, knygomis) nukloti Knygų mugės prekystaliai ir viską šluojantys pirkėjai rodo, kad knygų paklausa visgi yra. Žmonės noriai susirenka į knygų mugę, o ten jau perka viską, ką tik gali nupirkti. Tačiau abejones ir nusivylimą vis kelia žinia, kad net ir labai auksta kokybe pasižyminčių knygų autoriai už savo ne vienerių metų darbą gauna tik „zuikio ašaras“, honorarai už knygas autoriams yra labai maži, o kartais ir išvis nemokami. Pavyzdžiui, jeigu turite didžiosios leidyklos išleistą knygą, kurią knygyne įsigijote už 10 eurų, gali būti, kad už tą vieną egzempliorių autoriui priklauso kokie 5 euro centai. Jeigu priklauso net visas euras – tai jau yra kone lietuvių leidėjų lubas siekiantis honoraras, mokamas tik vadinamųjų bestselerių autoriams. Produktas, kuris egzistuoja apskritai tik dėl to, kad autorius jį sukūrė, yra labai nedėkingas pačiam autoriui. Tuomet ir kyla dvejonės, kodėl apskritai autoriai patys kuria tas knygas, ar dėl pinigų? Daug autorių pripažįsta, kad mielai iš to uždirbtų, bet dažniausiai neuždirba, tad kūryba tarsi tampa tam tikra savirealizacija, nors ir nesąžininga, nes iš jų savirealizacijos ir sunkaus darbo uždirba kitos grandys.
Didelę kainą užsideda knygynai
Leidykla paprastai turi savo vadinamąją „leidyklos kainą“, nuo kurios ir būna skaičiuojami honorarai autoriui, procentiniai arba kitokie pagal susitarimą. Leidykla galbūt spausdina leidinį su ofsetine spauda Vilniuje, o gal ir kažkaip kitaip, tačiau visuomet jie turi didelius spaudos užsakymus, dėl to galbūt ir spaudos kaina būna pigesnė negu kad būtų spausdinantis patiems autoriams. Jeigu leidyklos kaina 7 eurai, ji pati iš knygos uždirba maždaug 4 eurus, visa kita yra išlaidos. Tuomet knygynas uždirba dar 3 eurus. Ir vėlgi autorius lieka su tais pačiais 5 centais. Kyla klausimas, ko gi laukia tiek daug puikių knygų autorių, kodėl jie nesileidžia patys? Juk ofsetine spauda Vilniuje, spaustuvės yra atviros vietos visiems, jomis gali naudotis, kas tik panorės.
Vadovaukite techniniams spaudos darbams
Pirmiausia knygų autoriams vertėtų susirasti maketuotojus, kurie galėtų sukurti knygos maketą. Viršeliui reikėtų atskiro knygos dailininko – dizainerio, kuris galėtų pasiūlyti stilingą ir patrauklų variantą. Tai labai svarbu, juk knygą pardavinėsite pats, tad jūsų ofsetinė spauda turės atrodyti patraukliai. Tuomet reikėtų susiskaičiuoti kaštus, žiūrėti, kokia poligrafine produkcija labiausiai atsiperka ir ją spausdinti. Atspausdinus laukia kiti žingsniai.
Vadovaukite reklamai ir prekybai
Autoriaus tikslas toliau turėtų būti padaryti taip, kad ta knyga būtų perkama. Čia reikės tam tikros reklamos ir komunikacijos strategijos, kurią būtų verta turėti jau iš anksto, dar prieš imantis tokio darbo. Galima susirasti kultūros vadybininką, kuris užsiimtų tam tikra komunikacija ir reklama, geriausia būtų rasti literatūros agentą, deja, Lietuvoje tokių nėra.