Šiuolaikiniai namai neįsivaizduojami be vėdinimo sistemų. Tai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, be kurios jo neįmanoma pavadinti kokybišku. Be gryno oro ir tinkamo mikroklimato nepavyks sudaryti optimalių sąlygų žmogau egzistavimui. Vėdinimas reikalingas tam, kad grynas oras būtų paduodamas į patalpas, vietoje šalinamo užteršto oro. Šiuo metu paplitusios kelios vėdinimo sistemų rūšys, kurių kiekviena turi savo pranašumų ir trūkumų.

Pagal veikimo principą, galima išskirti du pagrindinius vėdinimo sistemų tipus: pasyvus (natūralus) ir aktyvus (mechaninis). Pirmuoju atveju, oro judėjimas namie organizuojamas per specialiai įrengtus vėdinimo kanalus. Sistemos efektyvumas priklauso nuo kanalų ir jų išdėstymo. Oras joje cirkuliuoja temperatūrų skirtumo dėka namie ir už jo sienų. Šis vėdinimo būdas tinka nedideliems ir neaukštesniems nei dviejų aukštų namams. Pagrindinis tokios sistemos pranašumas yra taupumas, nes jis nereikalauja elektros energijos, nebent naudojamas kombinuotas būdas, kur oro šalinimui naudojami papildomi ventiliatoriai. Pagrindinis tokio būdo trūkumas yra tas, kad iš esmės šildomas oras lauke. Be to ji yra efektyvesnė tada kai lauke yra šalta, o orams šylant, ji nebeatlieka tinkamai savo funkcijų.

Aktyvios arba mechaninės vėdinimo sistemos naudoja įvairius įrenginius tam, kad oras cirkuliuotu patalpose. Šiuo atveju, oras mechaniniu būdu gali būti tik šalinamas, tik paduodamas arba tiek šalinamas tiek paduodamas. Aktyvus vėdinimas yra optimalesnis, nes leidžia kontroliuoti procesą ir yra gerokai funkcionalesnis. Be to jis tinka įvairiems pastatams, nepriklausomai nuo jų dydžio. Tokios sistemos naudojamos tiek patalpų vėdinimui tiek ir jų šildymui. Ir nors jų įrengimas yra gerokai brangesnis, tačiau tinkamai parinktas variantas leis ne tik sukurti namuose ypač komfortabilias sąlygas, tačiau ir padės sutaupyti šildant namą šaltuoju metų laiku.