Apie kapus kalbame su pagarba. Tai lietuvių išskirtinis bruožas. Mirusiems vis dar daug skiriame dėmesio, o kartais net daugiau, nei kai kuriems gyviesiems. Tai atsispindi ne tik mūsų požiūryje į religiją (bažnyčioje daugelis lankosi tik per laidotuves ar mirties metines), bet ir kapų puošyboje.

Paminklai ir antkapiai mūsų kapinėse yra labai puošnūs. Seniau buvo dar puošnesni, dabar atėjo kuklesnių antkapių mados. Kokios dabar yra paminklų mados?

Viena iš pagrindinių madų – pastatyti tokį paminklą ir padaryti tokį antkapį, kurio beveik nereiktų prižiūrėti. Nors kapų priežiūra ir yra populiari paslauga Lietuvoje (dėl imigracijos žmonės negali dažnai prižiūrėti savo artimųjų laidojimo vietos, o su savimi tampytis urną su mamos ar tėčio pelenais – dar neįprasta…), tokia tendencija yra gaji. Tai paprastai daroma su paprastu paminklu ir ištisiniu antkapiu. Ištisiniai antkapiai – tai kai visas kapo plotas yra paklojamas ne gėlynais ar samanomis, bet akmens plokštėmis. Jokių akmenėlių, jokių tarpų, kur iš po žemių galėtų išlysti žolytė. Tokie kapai reikalauja labai mažai priežiūros. Tuo metu, kai uždegama žvakutė per vėlines, kempinėle ar skuduru galima nuvalyti visą kapą, pakeisti dirbtines gėles, išmesti senas žvakučių liekanas. Viskas – tokia priežiūra. Skamba nežmoniškai? Deja, taip jau yra šiuolaikinėje mūsų visuomenėje, kai vaikai savo gyvenimą sukūrė užsienyje, o mirus tėvams Lietuvoje jie netenka visų priežasčių grįžti į tėvynę.

Kita tendencija – kuklūs bet stilingi paminklai. Nebepamatysite žmogaus aukščio akmens plokštės su iškaltais veidais. Iki metro aukščio kuklus paminklas ant kapo su didelėmis raidėmis užrašytais vardais ir datomis. Dar nedidelis dekoratyvinis kryželis ar elementas. Jokių Jėzaus veidų, debesų, spindulių, rankų ar balandžių. Visa tai nebeaktualu ne dėl to, kad palaidoti žmonės nebuvo aktyvūs krikščionys, o dėl to, kad dabar tendencijos yra paprastiems ir kukliems paminklams. Dažnai per kino filmus matome užsienietiškas kapines. Jose viskas užželdinta žole, stovi tik antkapinis akmuo, net ne paminklas. Tokia tendencija į Lietuvą neateina. Mums dar svarbūs paminklai ir antkapiai, žymintys kapinių ploto ribas. Nesvarbu, kad ta žemė ne mūsų, o valstybės, tačiau vis dar norime, kad ir mirusieji turėtų savo erdvę ir išlaikytų orumą. Kokybiški ir išvaizdūs paminklai ir antkapiai – puiki padėka mirusiesiems už jų nuveiktus darbus gyvuoju metu…